klaikus
1klaikus — klaikùs, klaiki̇̀ bdv. Klaikùs sãpnas, vai̇̃zdas …
2klaikus — klaikùs, ì adj. (4) DŽ baisus, baugus, nejaukus: Kartais balsas [perkūnijos] tęsėsi toks šiurpus, ilgas ir klaikus P.Cvir. Jis jautė gyvenimą – klaikų, bėgantį, negailestingą P.Cvir. Koks tą rytą atrodė tavo veidas klaikus! K.Kors. Klaikùs… …
3klaiki — klaikùs, klaiki̇̀ bdv. Klaikùs sãpnas, vai̇̃zdas …
4klaikumas — klaikùmas sm. (2) DŽ → klaikus: Klaikumas kabėjo tirštam ore kaip viršum galvos kirvis J.Bil. Jūros krantas buvo dykas ir klaikus, bet Elzytė to klaikumo visai nejautė J.Balč. Kad ėmė visi rėkt, net mane klaikumas paėmė Kp. Toks ėmė klaikumas,… …
5aleliavimas — aleliãvimas sm. (1) → aleliuoti 2: Nieko nepadės moterų klaikūs aleliavimai rš …
6anokus — anokùs, ì adj. (4) baisus, šiurpus, klaikus: Jų pirkia labai anokì Trgn. ^ Anokùs vėžys – uodegoj akys (sako išjuokdami silpną žmogų) Lkm. anokù n.: Naktį vienamui anokù Lkm. Vienam paslikus namuos anokù (nuobodu, nejauku) Dkšt …
7apyklaikis — apyklaikis, ė adj. (1) Š gana klaikus …
8blaudus — blaudùs, ì adj. (4) klaikus: Tuosna Papiškėliuosna tai blaudùs kelias – šuntakiai Vlk …
9blūdnas — ×blū̃dnas, à (brus. блyды) adj. (4) Nmn, blùdnas (4) 1. klaidus, klaikus: Šitas kelias blùdnas ir dieną, ne tik naktį Ds. Blū̃dnas kelias, užpustytas Ml. blū̃dna n., blùdna: Žiemą važiuoti tamsią naktį blùdna Ds. 2. J pakvaišęs, paikas: Tai… …
10gaisruoti — gaisruoti, uoja, ãvo 1. intr. švytėti, žibėti, blykčioti, spindėti, žioruoti: Kaskart ryškiau atospindžiai gaisruoja V.Myk Put. Aušra gaisruoja J. Par pãmatą gaisruo[ja], kad kiauras J. Rytai ima gaisruoti BŽ149. Senoviškoj troboje ugnim ir… …
