kivirčytis
1kivirčytis — kivir̃čytis vksm. Ji̇̀ dažnai̇̃ kivir̃čijasi su bróliu dėl tėvų̃ tur̃to …
2kaburkštinti — kabur̃kštinti, ina, ino, kabùrkštinti žr. kaburkštyti: 1. Kabur̃kštinau kabur̃kštinau katę iš užpečkio, bet nėko nepadariau Pln. Kabur̃kštink tas vištas lauk iš slyvyno Kal. Aš dar buvau kriaušės viršūnėj, kai atėjęs senis pradėjo mane… …
3kebeiroti — kebeiroti, oja, ojo intr., kèbeiroti, oja, ojo [K]; N ginčytis, kivirčytis …
4kemerzuotis — kemerzuotis, uojasi, avosi kivirčytis …
5kerščioti — kerščioti, ioja, iojo 1. intr. daryti ant piktumo, ant keršto: Kam tu čia kerščioji, ar nematai, kad jis pyksta? J. Būdamas dar viengungiu, kaip jau žinome, kerščiojo prieš motiną Žem. 2. refl. bartis, kivirčytis: Anuodu kerščiojas žodis po… …
6kibirkštyti — kibìrkštyti, ija, ijo, kibir̃kštyti K, NdŽ, Kltn, Bt, Škn 1. žr. kibirkštinti 1: Nekibir̃kštyk ugnies, ir taip gerai dega Lkv. Kibir̃kštijo gaisrą, maišė su pagaliais – ką beužgesys Trš. 2. tr. liesti, erzinti: Matai, ka (kad) vaikas serga,… …
7kivirčyti — kivir̃čyti, ija ( yja), ijo ( yjo) 1. intr. priekaištauti, barti, reikšti nepasitenkinimą: Ana kivir̃čija ant kito, t. y. vien bamba J. 2. refl. K peštis, ginčytis, bartis: Jiedvi ilgą valandą kivir̃čijos J. Vyrai ėmė kivirčytis Ilg.… …
8kuburkštyti — kubur̃kštyti, ija ( o), ijo ( ė) tr., kubùrkštyti 1. krapštyti, maišyti, judinti (su pagaikščiu, lazda): Kubur̃kštyk (rusink) ugnį, kad neužgestų J. Kuburkštijo, kuburkštijo, kol visai ugnis užgeso Slv. Kubur̃kštija ugnį, šakaliuką pasiėmęs Grž …
9kvarčytis — kvarčytis, ijasi, ijosi M kivirčytis, rietis …
10kyveliotis — kyveliotis, iojasi, iojosi Slnt kivirčytis, bartis: Kyveliojos kyveliojos ir teismą galų gale pasiekė Ppl …
