kiu
91kiukštas — kiùkštas sm. (4) NdŽ kriauklė, kiaukutas: Varlių kiùkštas Rmš. Varlių dėžutės, arba kiukštai Lkš …
92kiukštelėti — kiùkštelėti, ėja ( i), ėjo tr. nestipriai suduoti, kaukštelėti: Biškį puodą kiùkštelėjau į sieną, ir susikūlė Erž …
93kiukšterti — kiùkšterti, i, ėjo žr. kiukšterėti: Buteliai reikia saugoti, ba juos kur nors kiùkštersi, ir truks Ds …
94kiukšterėti — kiùkšterėti, ėja ( i), ėjo žr. kiukštelėti: Kiaušinio kiautas labai nestipras: tik truputį kiùkšteri kietan daiktan, ir trūksta Ds …
95kiukždas — kiùkždas sm. (4) = kiugždas: Grūdas tuščias vadinasi kiùkždas J …
96kiunis — kiùnis sm. (2) susivėlę, į vieną mutulą surizgę plaukai ar kas kita: Tie ano plaukai geras kiùnis Kl …
97kiunka — kiùnka scom. (1) ištižęs, palengva einantis žmogus: Kiùnka, kas palengva kiunkina Šv …
98kiunktelėti — kiùnktelėti, ėja, ėjo intr. šmaukštelėti, čiunktelėti: Kiùnktelėjau par kuprą, kad ir kudlos sudulkėjo Vvr …
99kiuokčioti — kiuokčioti, ioja, iojo intr. po truputį šokti, šokuoti: Varnos po daržą kiuokčio[ja] – kiuokt, kiuokt Skr …
100kiuokšėti — kiuokšėti, i, ėjo intr. 1. Gs pasišokėjant eiti: Kur tu dabar kiuokši, kvaily? Alk. 2. ant vienos kojos šokti, straksėti: Vai tu taip nekiuokšėk: išsisuksi koją! Bgt. kiuokšėti; atkiuokšėti …