kiu
71kiūkauti — kiūkauti, auja ( auna), avo intr. 1. iš džiaugsmo šokinėti (apie širdį): Širdis kiūkauja (džiaugiasi) J. Širdis nekiūkauja girdint, jog jį giria DP440. 2. garsiai rėkti, šaukti: Kiūkauja kaip būdamas girio[je] Snt …
72kiūkterėti — kiūkterėti, ėja, ėjo žr. kiūktelėti: 1. J. 2. Kiūkterėjo (kuo kietu, kumščia) į sprandą J. Kiūkt su botagu kiūkterėja, o ne plezgena su vadžiomis arklių J …
73kiūkš — kiū̃kš interj. kiūst, liuokt: Kiū̃kš, kiū̃kš zuikis tik leida tolyn Vvr …
74kiūroti — kiūroti, oja, ojo intr. būti kur nors susitraukusiam, pasislėpusiam, kiūtoti: Jis ten kiūrojo kiūrojo už tos sąsparos susitraukęs par visą naktį Skr …
75kiūsterėti — kiūsterėti, ėja, ėjo žr. kiūstelėti: 1. Piemuo nu antgriovio kiūsterėjo, ir pasibaidė arkliai Skd. 2. Jis kiūsterėjo lyg šmėkla ir vėl pranyko Lzd. 3. intr. krūptelėti (išsigandus): Nu tavo alatijimos ir vaikas kiūsterėjo išsigandęs Vkš …
76kiūsti — kiūsti, kiūsta, kiūto intr. J, NdŽ 1. džiūti, nykti, 2. sustoti augus, kiausti. kiūsti; užkiūsti …
77kiūkt — išt. Varlė̃ išgą̃sdinta kiūkt į tveñkinį …
78kiūst — išt. Zui̇̃kis iš krūmo kiūst …
79kiūtinti — kiū̃tinti vksm. Kiū̃tina kója už kójos …
80kiūtojimas — dkt. Kiūtojimas kampùtyje …