kiu
51kiukenos — kiùkenos sf. pl. (1) sutaršytos, suveltos gijos, linai ar kas kita: Svaidės vaikai su gijoms, kol kiùkenos beliko Šts. Kas beišplaikstys tas gijų kiùkenas? Šts. Pakulų kiùkenos Šts. Kiùkenas virbų su grėbliu besugrėbiau Šts …
52kiūt — išt. Kiūt kiūt vai̇̃kas vos kiūtina …
53kiudelis — ×kiùdelis (plg. vok. ž. kidel, kütel) sm. (1) K; N didelis tinklas, traukiamas vienos didelės valties: Su kiùdeliu visokios žuvys sugaunamos Klp. Kiùdelio trys dalys: pryšakis, metrika, aktgarnis Klp. Kiùdelis prisivėlė parpelių, o nėko gero… …
54kiukšt — kiùkšt interj. J kaukšt: Kiùkšt ir sumušė kiaušinį Skr. Tas su plaktuku kiùkšt, kiùkšt Upn …
55kiulki — kiùlki interj. striuokt (mažo ėriuko šokinėjimui reikšti): Toks mažas ėrukas ir jau kiùlki, kiùlki, kiùlki ir šokinė[ja] Lkv …
56kiurkt — kiùrkt interj., kiur̃kt 1. kurkt (vidurių gurgėjimui nusakyti): Pilvas kiùrkt, kiùrkt kiurksi Ėr. 2. šmurkšt; čiurkšt (staigiam judėjimui pro šalį nusakyti): Kiùrkt pro pat nosį lazda pralėkė Slnt. | Kiur̃kt bėga vanduo nu lentynos Up. 3.… …
57kiurst — kiùrst interj. kepest, kiust: Zuikelis kiùrst, kiùrst ir atlekia į sodną Kair. Zuikis tik kiùrst, aš pykšt! Kair …
58kiužės — kiùžės sf. pl. (2) Škn grūdų nuosiautos, išėdos, ašakos: Nebekas ir kiaulėm iš šitų kiùžių Sdk. Iš arpos išbėga žolės, kiùžės Šts. Baisu, kas pelių padaryta: an aruodų tai vienos kiùžės Sdk …
59kiūtėti — kiūtėti, kiū̃ti ( i), ėjo intr. BŽ511, Š sėdėti susitraukus, kiūtoti, lindėti: Lizde kiūtėjo mažyčiai sakalaičiai S.Nėr. Su juo kiūtėjo ant šiltos krosnies per šaltą žiemą Vaižg. Vienas tik kambarys šiltas, ir tame kiūtime rš. Kiškelis kiūti už… …
60kiukinti — kiùkinti ( yti), ina, ino intr. mušti, daužyti: Su pliauska kiùkina par galvą Skr. Kai pradėjo kiùkyt, maniau, kad galva perskils Lkš …
