kiu
111kiustelėti — kiùstelėti, ėja, ėjo intr. 1. Erž šoktelėti, striktelėti. 2. krūptelėti: Išsigandusi kiùstelėjo Užv …
112kiuštelėti — kiùštelėti, ėja ( i), ėjo intr. išgerti svaiginamo gėrimo, įkaušti: Kojos pinasi – matyt, kiuštelėjęs J.Paukš. Ėmė kiušt ir įkaušo, kiùštelėjo Grž …
113kiužinti — kiùžinti ( yti), ina, ino J caus. 1 kiužti 1: Kam kiùžini visai tą velykaitį, jis ir taip jau sukiùžęs Skr …
114kiūbrinti — kiū̃brinti, ina, ino intr. sunkiai, susilenkusiam eiti, kūbrinti: Kas ten taku kiū̃brina? Up …
115kiūgis — sm. (1) 1. J nedidelis kupetėlis (šieno, javų): Šieno kiūgis Kp. Avižas stato kiūgẽliais Kp. 2. NdŽ didelis kupstas, kūgis (šieno, javų) …
116kiūglinti — kiū̃glinti ( yti), ina, ino tr. netvarkingai, bet kaip dėti, statyti, remti: Ir jis triobelę pradėjo kiū̃glyt Skr. Tep nekiū̃glyk, kiek čia sukrausi! Mrj …
117kiūks — kiū̃ks interj. kiūst: Kiū̃ks ir pašoko kalė J …
118kiūktelti — kiūktelti, i, ėjo žr. kiūktelėti: 1. Iš žolės varlė kiūkteli tiesiai ant tako rš. 2. Senis gaidys kiūktelėjo besipešančiom vištom į galvą Bgt …
119kiūktelėti — kiūktelėti, ėja, ėjo intr. 1. kiūkt pašokti: Zuikis tik kiūktelėjo ir davai par lauką Vkš. 2. Alk kiūkt suduoti, kaukštelėti …
120kiūlėnas — sm. (1) „?“: Jis toks kiūlėnas, nežiūri žmonių sarmatos Ėr …