kiloti

  • 1kiloti — kilóti vksm. Võs spėjome kilóti telefòno rageliùs …

    Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • 2kiloti — kiloti, oja, ojo žr. kilnoti. 1. nuolat, dažnai kelti ką: Trisdešimt dvejus metus kilojau kalvio kūjį sp. Vyrai akmenis kilojo, rąstus nešiojo V.Krėv. Jaunam sunkiai kiloti nesveika Sdk. Vienas maišus grūdų kiloju Švnč. Būčia bekilojęs klevinę… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 3imstyti — imstyti, im̃sto, im̃stė, im̃styti, o, ė, ìmstyti iter. imti. 1. iminėti, imlioti, dėlioti: Im̃stė, kol atimstė, visus grybus medlinčius J. Kažin ką tenai dėstė, imstė, kasinėjo J.Jabl. Ji ir toliau rankiojo vyšnias, atsargiai pirštų galais imstė …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 4raukyti — raukýti vksm. Dár vienas mi̇̀mikos prati̇̀mas – kilóti ir raukýti añtakius …

    Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • 5atkiloti — tr. 1. atkelti visus į šalį, nukelti: Puodus tuos reikia atkilot Rm. 2. atkelti, atverti visus (vartus): Žirgeliai pabalnoti, varteliai atkiloti Š. Pilies vartai atkiloti Sab. O trečioji, mažesnioji, vartus atkilojo ir palydėjo LTR. | refl. tr. Š …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 6gervė — sf. (1) K, gervė̃ (4) Zt; T.Ivan 1. zool. didelis, ilgu snapu ir ilgomis kojomis pelkių paukštis (Grus grus): Šaukia gervė, klykauja tarp pelkių A.Vencl. Gervė ilgasnapė Pn. Tur gervė, tur gervẽlė ilgą snapą JD838. Gervė turliuoja (rėkia) OG461 …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 7gūbruoti — gūbruoti, uoja, ãvo intr. lankstytis, kiloti kuprą, dirbti pasilenkus: Šiandien rugiapjūtė, bet lauke mažai dar žmonių gūbruoja Kkl. Rodos, kad kas gūbruoja ant sniego Pc …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 8iškiloti — tr. 1. iškilnoti ką kur: Susikrauk žąsiukus sterblėn ir iškilok palangėn išnešus Ds. Kas čia dabar išvartė, iškilojo mano daiktus? Jnšk. | refl. tr. Š. 2. visą laiką kilojant praleisti: Per visą savo buitelę vyrą iškilojau an rankų (jis sunkiai… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 9kaklis — kãklis sm. (2) [K]; N prietaisas sunkumams, kroviniams kiloti, kranas: Kaklis, kuriuo ką ištraukia SD89. (Sunkumų) keliamasis prietaisas, kãklis BŽ215 …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 10kanapė — kanãpė sf. ppr. pl. (2) K, J, OZ22, NdŽ; SD103, MŽ253, R, M, P, LBŽ bot. kultūrinis augalas, iš jo stiebo gaunamas pluoštas, o iš sėklų spaudžiamas aliejus (Cannabis sativa); to augalo sėkla, grūdas: Žvirbliai jau kanapès lesa Dkš. Kanapès… …

    Dictionary of the Lithuanian Language