kilmingas
1kilmingas — kilmìngas, a adj. (1) 1. J, J.Jabl, NdŽ, BŽ 45 kuris aukštos kilmės, kilęs iš bajorų: Puškinas buvo kilmingo kilimo sp. Palemono legendos tikslas buvo įrodyti, kad lietuviai už juos kilmingesni rš. Pamatė būrį kilmingų ir didelių ponų rš. O… …
2kilmingas — kilmi̇̀ngas, kilmi̇̀nga bdv. Kilmi̇̀ngas žmogus …
3didus — didùs, ì adj. (4) 1. gausus, apstus: Kukavo rytą ir vakarėlį, kol iškukavo jauną dukrelę, iš tetušėlio didų pasogėlį Brž. Eina, plaukia per gireles vaiskas, didus vaiskelis KrvD53. 2. stiprus, smarkus: Oi dėl to graudžia graudus grausmelis, ba… …
4didžiagiminis — didžiagiminis, ė (neol.) smob. kas kilmingas: Tarė Šiaurės šeimininkė savo žentui Ilmarinui: „Didžiagimini, ko sėdi, ko budi, rinktini žemės?“ Sab …
5kilmingumas — kilmingùmas sm. (2) → kilmingas: 1. NdŽ. 2. Darbas parodo žmogaus kilmingumą rš …
6pakilus — pakilùs, ì adj. (4), (3b) [K]; SD121,127, Q161 1. pakilęs, aukštas (apie vietą): Žinosim, kur slesna vieta, kur pakilì Lp. Svėdasų miestelis stovi ne kalne, tiesa, vis dėlto labai pakilioje vietoje Vaižg. Susiradau sau vietą ant pakilaus,… …
7papuošplunksnis — papuošpluñksnis, ė smob. (2) kas kokiu nors išorės bruožu stengiasi pasirodyti esąs kilmingas, orus: Aš pažįstu daug tokių papuošplunksnių pravardžių A1884,319 …
8prakilnus — prakilnùs, ì adj. (4) 1. Q137 žr. kilnus 1: Darbininkų judėjimas eis tiesiuoju keliu prie savo prakilnių tikslų (sov.) rš. Tesie skaisti širdis ir prakilni mintis! Vd. Dievs ant sosto prakilnaũs tau paliepė sėstis K.Donel. prakilnù n.: Idant… …
9rankovė — sf. (1) 1. SD315, R, N, K drabužio dalis, dengianti ranką: Jupa su rankovėm, o šlebė be rankovių J. Apsivilk šitais [marškiniais], su rankovėm – atsikasojai, ir gerai Smal. Rankovėj skylė pratrūko Šlčn. Išvirkščia rankovė Dkš. Rankovėm siaurą… …
10tituluotas — tituluotas, a adj. (1) turintis titulą, titulų, kilmingas: Senas tituluotų bajorų, buvusių to dvaro savininkų, giminės herbas restauruotas A.Gric …
- 1
- 2