kiek galint
1galėti — galėti, gãli (gãlia), ėjo intr. 1. turėti galios, pajėgti, įstengti: Aš ne mekanikas, tiktai mašiną paleist galiu rš. Jis gali vaikščiot parke neprašytas T.Tilv. Kolūkiai gali parodyti ūkio statybos stebuklus (sov.) sp. Nutirpau koją, ir… …
2išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …
3paskutinioji — sf. emph. sing., paskutinioja, paskutinėji 1. Jnš prasčiausia būklė, didelė bėda, vargas: Jau daba anam paskutinioji atejo Lkv. Paskutinioji su tiek vaikų Krš. Jeigu dar reikės ir pabaudą užmokėti, tai būs paskutinioji Up. Jau priejom prie… …
4paskutinė — paskutìnė sf. sing. (2) žr. paskutinioji: 1. Viltė[je] neguro, paskutinėje nenusiminė S.Dauk. Noris tokio[je] paskutinė[je] būdamys, visur dar neprietelius graudino S.Dauk. Aukavo patys savi dievams paskutinė[je] S.Dauk. 2. Nėko nepadarysi, kad… …
5greitšovumas — (neol.) sm. EncIX588 ginklų ypatybė per kiek galint trumpesnį laiką išleisti kuo daugiau šūvių: Ugnies smūgis – staigi, trumpa, didžiausiu greitšovumu leidžiama ugnis rš …
6intensifikuoti — intensifikuoti, uoja, ãvo žr. intensyvinti: Kapitalistai visaip intensifikuoja darbą ir stengiasi kiek galint daugiau išsunkti iš darbininkų sp …
7išnyproti — tr. išdirbinėti: Priėjau atriai prisižiūrėt ir kiek galint nū tevęs įsiveizėt, ką išnyprot liuobėjai MitI74. nyproti; išnyproti …
8išploninti — tr. 1. BŽ336 nuploninti, nulaibinti: Išplonintais siūlais y[ra] sunku austi Ggr. Neišplonink verpdama: be siūlo verpsi, be balso ausi Varn. 2. padaryti aukštą, laibą (balsą): Jis maldavo, kiek galint išploninęs savo balselį rš. ◊ kailį išploninti …
9nusiundyti — nusiùndyti tr.; Ser siundant nuvyti: Nusiùndžiau kiaules iš bulvių į kūtę Šts. Jus (juos) kiek galint su šunims nuo savo dvaro nusiundė BsPI55. siundyti; antsiundyti; apsiundyti; įsiundyti; išsiundyti; nusiundyti; pasiundyti; …
10paskutinoji — sf. Ig žr. paskutinioji: 1. Kai duonos nėr, tai jau paskutinoji Plv. Pavasarį jiems su tokia šeimyna visai paskutinoji: nė duonos, nė ropučių Jrb. Ar jai paskutinoji, kad ji už tokio prasilakėlio nori eit?! Mrj. 2. Jrb Kaip ėmė draskyt mane, tai …
- 1
- 2
