kepti
101katletka — ×katletka sf. žr. kotletas: Pridirbo katletkų ir ėmė kepti BsMtII143 …
102kaulingas — kaulingas, a adj. (1) K, BŽ487, SlavI611, kaulìngas (1) Rod; SD107, M 1. turintis daug kaulų; kuris su stambiais kaulais: Kaulingas šmotas mėsos, kur vieni kaulai J. Visi bajoro sūnūs, kaip ir jis pats, buvo tikri „nykščiai“: žemučiai,… …
103keksinis — kèksinis, ė adj. (1) → keksas: [Tešlą] pilti į keksinę formą ir kepti nekarštoje krosnyje rš …
104kepdinti — kẽpdinti, ina, ino cur. 1 kepti 1: Kẽpdinu duoną JI(gale),XVI. [Juos] Babeles karalius ant ugnies kepdino RBJer29,22 …
105kepimas — kepìmas sm. (2) 1. → 1 kepti 1: Visas duonos kepimo procesas – nuo miltų supylimo iki duonos iškepimo – čia vykdomas automatiniais agregatais sp. Darbas ant darbo lipa: duonos kepìmas, trobos plovimas, kiaulės pjovimas Slnt. Tokia maža duona –… …
106kepinėti — kepinėti, ėja, ėjo iter. dem. 1 kepti 1: Kepinėk kožną dieną, kol viską iškepi Bsg. Gana jau jum blynai kepinėt, reikia eit in darbą Prng …
107keplioti — keplioti, ioja, iojo tr. dažnai, po truputį kepti: Piemenės bulves keplio[ja] J. E čia tai keplioja keplioja, vieną kartą išsikeptum, ir būt gerai Užp. Gana tau kepliot tuos žirnius, leisk mañ in pečių Ds. Galėtum visa ko padaryt, ale ažsidėk,… …
108keponė — sf. psn. 1. N, [K], LsB390 grotelės kam uždėti krosnyje kepant: Valgymo apiera ant rusto (: keponės) kepta CII328. 2. kepti valgiai: Nešiau viršutiname pintinyje kepones CII161 …
109kepsnė — kẽpsnė sf. (2) 1. išplėštas ar atpjautas ko gabalas: Šuo iškando kẽpsnę iš sermėgos Tv. Vaikai duoną kepsnėms išlaupo peilio neturėdami Varn. Marti atpjovė kepsnẽlę mėsos, ir iškepiau J. 2. kepsnys: Pagruzdusi kẽpsnė J. Nereik ilgai kepsnę… …
110keras — 1 kẽras sm. (4) 1. SD85, D.Pošk, K, J nupjauto ar nulūžusio medžio kelmas su visomis šaknimis: Sykiais ir mažas keras dideles šaknis turia Vvr. Iš kerų daug malkos Yl. Prisiroviau kerų̃, kad turėčio su kuo duoną kepti Brs. Pasiimkiam rites… …
