kauti
1kauti — káuti vksm. Žvėris káudavo ietimis …
2kauti — 1 kauti, kauna (kauja), kovė (kãvo) 1. tr. N, [K], BzBkXVI246, ArchXXXIV391 mušti, dobti; kovoti: Kam kauji (kauni) jį? J.Jabl. Žmogus kovė peles, kur tiktai galėdamas J.Jabl. Padagą arklį nereikia kauti, t. y. mušti, ale sukušink tik su… …
3kauṭi — कौटि …
4kauti — 2 kauti, kauna, kãvo intr. eiti, vykti: Kauti yra nusiekti į vietą J. Aš kaunu keliuskart ten, t. y. einu J …
5Kautilya — Kautịlya, Kautạlya, indischer Staatsmann des 4. Jahrhunderts v. Chr., wohl personengleich mit Canakya …
6KDL — Kauti deo Lucius …
7KVS — Kauti votum solverunt …
8velykauti — velykauti, auja, ãvo intr. NdŽ, DŽ1, KŽ, velykauti, auja ( auna), avo J; L, P.Skar 1. LEXXXIII318, Š, Čb per Velykas, vaikštant po kaimą, prašyti kiaušinių, dovanų, kiaušiniauti: Liuobėjo ateiti py manęs velykauti vaikai būdami Kin. Vaikai liuob …
9susiūkauti — vksm. Nenuklýskime per toli̇̀, kad galėtume susiūkauti …
10kriokauti — kriokauti, auja, avo intr. ž. šūkauti, rėkauti: Tie vaikai kriokauja kaip kokie išverstgerkliai Vvr. Nekriokaukit, vaikai! Šts. Ans visuomet yra papratęs kriokauti KlvrŽ. Nieko nedarydami šokinėjat ir kriokaujat S.Dauk. Iš kažkur, iš kažkokių… …
