kasdien
1kasdien — kasdiẽn prv. Naršýti internetè bevéik kasdiẽn …
2kasdien — kasdiẽn adv. K, J; R16, N kas dieną, kiekvieną dieną: Kokia čia tu viešnia, kasdien slenkstį dildai J.Balt. Kasdiẽn apvaikštinėjo kožną pakraštėlį A.Baran. Kur aš gyvenu, kasdien matau K.Donel1. ^ Ne kasdiẽn šventadien (ne kasdien kepti… …
3atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …
4avėti — avėti, ãvi ( ėja), ėjo 1. intr., tr. būti apsiavusiam, nešioti autuvą: Jis avėjo apynaujais, bet per dideliais batais J.Avyž. Vasarą klumpės geriau avėti Dkš. Jis ãvi kojas su skudurliais, su autais J. Ana ãvi su kurpėmis, vyžomis, naginėmis J …
5batuotas — batuotas, a adj. (1) Prk su batais apsiavęs: Gražus tavo bernužėlis ... kasdieną batuotas, kasdien pentinuotas JV277. Savo vyžomis jis būtų vaikščiojęs tyliau už batuotus svečius Mš. ^ Kas kasdien batuotas, tas nedėlioj vyžotas PPr197 …
6burokai — burõkai sm. pl. (2) 1. R sriuba, pagaminta iš (supjaustytų) burokų, burokienė, barščiai: Kasdien tie patys burõkai nusibosta Ds. Jūsų labai riebiai virti burõkai Jnšk. Valgykit, svotukai, mūs gardūs burokai, du stukučiu mėsos ir ragučiai ožkos …
7išeiga — ìšeiga sf. (1), išeigà (3b) K, BŽ88; R 1. DP18,398 vieta, pro kurią kas išeina, išėjimas: Išeiga prilikta B. Vandeniui ìšeigą padaryti KI137. Ji išskrenda pro tamsiojo urvo išeigą į skaisčią saulę I.Simon. Jis slapta išeiga išbėgo iš savo… …
8kasapinis — kasãpinis sm. (1) J, OG225, Rud, Sb, Pš žr. kaspinas 1. ║ prastas kaspinas: Kur čia pripirksi mergytėm kasdien nešiot kasnykų: kasdien gerai ir kasãpiniai Slm …
9linkti — liñkti, sta, o intr. 1. R svirti žemyn, lenktis: Visos medžių viršūnės linkte linko Grž. Rasõs pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Tai vėjas – net šakos prie žemės liñksta Dkš. Rudenį nuo obuolių, kriaušių ir slyvų net šakos linko… …
10misti — 1 mìsti, miñta, mìto 1. intr. R, K stiprintis maistu, maitintis, valgyti: Darbo negausite, o misti reiks Žem. Sunkiai dirbau, vargiai mitau Smn. Jie blogai minta, prastai valgo Gr. Broliai mito iš savęs P.Cvir. Vasarą nedirbę, žiemą kuo misit? …
