karvedys
1karvedys — karvedỹs, karvedė̃ dkt. Senovės Ròmos karvedžiai̇̃ garsėjo stiprybe, ryžtù ir sumanumù …
2karvedys — karvedỹs sm. (3b) NdŽ; M karo vadas: Amatininkų tarpe atsirasdavo garsių dailininkų, gerbiamų karvedžių rš. Pakėlė visunarsįjį vyrą atmonu, arba karvedžiu S.Dauk …
3karvedė — karvedỹs, karvedė̃ dkt. Senovės Ròmos karvedžiai̇̃ garsėjo stiprybe, ryžtù ir sumanumù …
4apskardyti — 1 apskardyti tr. 1. kiek apmušti, apdaužyti: Žemaičių pats karvedys karvietėj paliko, kiti, noris apskardyti, laimingai su grobiu į namus pargrįžo S.Dauk. | refl.: Ištiko į mūšą, bet apsiskardžiusys abeji parsiskiedė be didžio nūpuolio S.Dauk. 2 …
5auglius — aũglius sm. (2), augliùs (4) 1. SE47 žr. auglys 1: Užlynojo, tai javams aũglius – iš žemės traukte trauka Užv. Rugių aũglius jau pasibengė (nebeaugs) Pln. Šį metą daiglius buvo geras, ka būt aũglius buvęs Kal. Kur iš tamstų telyčytę ėmėm,… …
6dvėkterėjimas — sm. → dvėkterėti: Karvedys mokėjo iki paskuojo savo dvėkterėjimo jos nepaleisti S.Dauk …
7iškeldinti — cur. iškelti. 1. liepti iškelti į viršų: Iškeldino rankas [aukštyn] Plng. 2. refl. išlipti: Ant krašto išsikeldinti KI150. Jie ant žemės išsikeldino prš. 3. refl. prk. pasiaukštinti, pakilti į aukštą postą: Karvedys norėjo į viešpačius… …
8karavada — sm. Ser žr. karvedys …
9karavadis — karãvadis sm. (1) BŽ59 karvedys …
10kariavedis — kãriavedis sm. (1), kariavedỹs (34b) karo vadas, karvedys; etmonas: Kariavedis mažesnės valdžios SD71. Kariavedis, arba hetmonas KS. Aš jau raštus paruošiau būti tau dideliu kariavedžiu rš. Na, kariavedy, surink savo vaiską ir su manim – marš… …
