karva
1karva — • karva, haiven, haituva, hapsi, harjas, hius, jouhi …
2karva — kȃrva ž <G mn ā/ ī> DEFINICIJA reg. poprečna dužica na ljestvama kola ETIMOLOGIJA mađ. karó: kolac …
3karva — कर्व …
4karva — v ( de, t) …
5kärva — I v ( de, t) LANT binda säd i kärvar II v ( de, t) hacka, fastna, gå trögt …
6KARVA — Uzun hörgüçlü deve …
7karvašūdis — karvãšūdis sm. (1) J, Nm, Grž, Pc, Alk, Šts vlg. karvės mėšlas: Ištižęs kaip karvašūdis LTR(Jnšk). Pamirkyk runkulių šaknutes į karvãšūdį Skr. ^ Kuša (juda) kaip žiogas po karvãšūdį Vkš. Įsityžo lyg lytus į karvãšūdį (užpuolė prašyti ko ar… …
8karvamusė — karvãmusė sf. (1) karvinė musė: Prigaudė karvãmusių ir paleido šunie po papilvės, šuo kuo nepasiuto Užv. Ko zyzi pri ausies kaip karvãmusė? Brs …
9karvapalaikė — karvãpalaikė sf. (1) J, NdŽ, karvapalaikė (1) prasta, menka karvė: Mano karvãpalaikė vos paeina Skr. Karvapalaikė išnešė sveiką savo stuburą rš. Par vasarą dvi karvãpalaikes traiškė Ll. Karvapalaikę jam įkišo už gerus pinigus Ss. Duok tai… …
10karvavaris — karvãvaris, ė smob. (1) žmogus, kuris varo supirktas karves į paskyrimo vietą (ppr. į tolimą miestą): Karvãvaris karves varė į Liepoją Šts. Jauna būdama, buvo karvãvarė (toli pėsčia eidavo), o dabar vos bepaeina Als …