kandžioti
31skaldyti — skaldyti, o ( ija N, yja [K]), ė ( ijo N) K, Rtr; N iter. skelti. 1. tr. SD361, R, Sut, I, L, Nmč, End, Plm, Zt, Pb, Dl, Všn daug kartų skeliant, smulkinti į dalis, į gabalus: Skaldau medžius, akmenis J. Malkos skaldyt – sunkus darbas senam Skdt …
32sukandžioti — 1. iter. sukąsti 2: Kuilį šunes sukandžiojo Dkš. Bitės Antanėlį baisiai sukandžiojo rš. Yra pasakojama, kad daugsyk radę negyvus žmones ir balo[je], ir pabaly, baisingai sugnaibytus, lyg kad sukandžiotus (ps.) Sch204. ^ Sukandžiota, sumindžiota,… …
33trinti — trìnti (tryti K; R, MŽ, N), a (trẽna LD339), trynė ( o) tr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; SD1181, SD372, N, M, L, LL150 1. spaudžiant ką nors brūžinti į ką: Kai ims uodegą trìnt ant tvorą, sulėks visas kermošius žiūrėtų JT268. Trynė trynė in… …
34ėdžioti — ėdžioti, ioja, iojo, ėdžioti, ioja, iojo 1. žr. ėdžiauti: Kiaulė kad neguli, tai ėdžioja Vj. ║ kandžioti: Kumelė kumeliuką ėdžioja ir neleidžia prie ėdžių Lš. 2. refl. iter. dem. ėsti 9 (refl.): Brolis ėdžiojas neturįs šieno kelyje ir nedręs… …
35įkandžioti — iter. įkąsti 1: Įkandžiojo visus obuolius ir nė vieno nesuvalgė Š. kandžioti; apkandžioti; atkandžioti; įkandžioti; iškandžioti; nukandžioti; pakandžioti; prakandžioti; prikandžioti; …
36šakaryti — šakàryti, ija, ijo tr., šakãryti, ija, ijo Ll kandžioti, graužti: Vilkis marškinius ilgum rankovium, bo ka pradės miške šakàryt uodai, tai bus Škn. ◊ kailį šakàryti mušti, šakalyti: Ko lauki, šakaryk tik kailį tokiam KlK10,46(Škn). šakaryti;… …
