kalbėtojas
11iškalbėtojas — iškalbėtojas, a smob. (1) 1. DP378 kas iškalba. 2. BŽ586 prikaišiotojas. 3. vertėjas: Kad būt mokėjęs koc kelius žodžius vokiškai, būt galėjęs eiti par iškalbėtoją Užv. | Nereik man advokatų, nereikia iškalbėtojų (tarpininkų) Užv. kalbėtojas; …
12kalbovas — kalbõvas, ė smob. (2) DŽ; rš mėgėjas kalbėti, kalbėtojas, kalbočius …
13kalbėjas — kalbėjas, a smob. (1) kalbėtojas: Kame mūsų brolužaitis, midaus gorčių pirkėjaitis, meilių žodžių kalbėjaitis (d.) Tlž. Žalio vynelio negėrėjėlė, meilių žodelių nekalbėjėlė (d.) TŽII384 …
14kalbėtojiškas — kalbėtojiškas, a adj. (1) KII125; Ser → kalbėtojas. kalbėtojiškai adv. KII125 …
15liepsningas — liepsnìngas, a adj. (1) 1. SD254, N, K su didele liepsna: Iš beržų, pušų liepsnìnga ugnis J. Jaunikaičiai, įmestieji ing pečių liepsningą KN199. liepsnìngai adv.: Malkas vartodavo alksnines ar liepines, nes jos nesproginėja ir liepsningai dega …
16nuskystauti — intr. menk. nerimtai nukalbėti: Tas kalbėtojas į galą visai nuskystãvo Mrj. skystauti; nuskystauti; paskystauti; užsiskystauti …
17oratorius — orãtorius, ė smob. (1) TrpŽ 1. kalbėtojas, asmuo, sakantis kalbą susirinkime: Didelį dėmesį oratoriai skyrė jaunimo idėjinio auklėjimo klausimams (sov.) sp. 2. iškalbingas žmogus, iškalbos meno meistras …
18pagąsdinimas — pagą̃sdinimas sm. (1) → pagąsdinti: Kalbėtojas baigia pagąsdinimu rš. gąsdinimas; pagąsdinimas …
19pamikčioti — intr. 1. mikčioti, neaiškiai kalbėti kurį laiką: Jis tik pamikčiojo ir nieko nepasakė Rm. Kalbėtojas paprunkštė, pamikčiojo, ir buvo viskas rš. Valandėlę pamikčiojęs, stvėrėsi šitokio įrodinėjimo rš. 2. truputį užsikertant kalbėti, mikčioti:… …
20paprunkšti — papruñkšti, čia, pàprunkštė 1. refl. tarpais prunkšti: Arkliai eina neraginami, pasiprunkšdami iš smagumo, kad rogės lengvos gerai sumuštam kely, kad namo traukiam J.Balt. 2. intr. neaiškiai pasakyti, išduoti neaiškų garsą: Kalbėtojas… …
