kaikino
1kaikinti — kaikinti, ina, ino tr. Š 1. Kvr, Vžns erzinti, pykdyti, tyčiotis: Tu be reikalo tą mergaitę kaikini Dl. Kaikina bernioką kaip padūkęs Sv. Piemenes šunis kaikina Kp. Atsistojęs už tvoros ir kaikina su lazda šuniūkštį An. Tu man kaikini kaip ir… …
