kęsti
1kęsti — kę̃sti, keñčia, keñtė 1. tr., intr. SD18, R, N, K jausti, patirti skausmą, nemalonumą, vargą, kentėti: Kę̃sk, kol iškęsi metus J. Vieni sotūs ir laimingi, kiti kenčia badą A.Strazd. Buržuazinėje Lietuvoje moterys nuolat kentė politinę ir… …
2kėsti — 1 kė̃sti, kẽčia, kė̃tė tr. [K], Sb, Vb plėsti, skėsti; skleisti: Geras alus kẽčia pilvą J. Jis alsavo pilna burna, krūtine ir kėtė rankas kaip medis P.Cvir. Debesėli, plauk greičiau, – kėski sparnelius plačiau! K.Bink. Auk, obelėle, aukščiau… …
3kėsti — kė̃sti vksm. Mẽdis kẽčia šakàs …
4kęsti — kę̃sti vksm. Kę̃sti skaũsmą, šal̃tį, báimę …
5kesti — 1 kèsti, keñda, kẽdo intr. pradėti kedėti, plyšti, skysti: Retas audeklas tuoj keñda Š …
6kesti — 2 kèsti, kẽta, kẽto (kẽtė) intr. ketinti, žadėti: Aš ketaũ atvažiuoti pas tave, o tu keti pas mane J. Vakar kečiau eiti, ale neišejau J …
7kesti — 3 kèsti, keñta, keñto intr. ryžtis …
8kėsti — 2 kė̃sti, ia, ė tr. kėsintis, užsimoti: Nekė̃sk rankos ant mušimo J …
9kėsti — 3 kė̃sti, kė̃ta, kė̃to (kė̃tė) intr. ketinti, norėti, geisti, ryžtis: Ko ans kė̃ta tõs mergos žanyties, dėl ko ne kitõs? J. Ko tu kėtì eiti ant slūžmos? J …
10keştî — (F.) [ ﯽﺘﺸﮐ ] gemi …
