jotu
11kušlius — 2 kùšlius, ė smob. (2) kas neprimato, aklys, spangys, žabalis: Et, ką ten kùšlius pamatė Viln. Nesduok, kad kùšlius tau ant sprando jotų Lš. Nesiųsk to kùšliaus – pakol inžiūrės Kš. Duok, kùšliau, aš įversiu siūlą! Al. Niekas tep nėra… …
12rietkaulis — sm. (1) KII151, BŽ16, DŽ, Šll rietų kaulas, šlaunikaulis: Ant nebalnoto arklio netoli josi – rietkaulius išgrauš Dkš. Jotų ir ant lazdos, kad rietkaulių neskaudėtų Dkš …
13tapsėjimas — sm. (1) NdŽ, DŽ; Ser → tapsėti 1: Girdėti tapsėjimas, lyg kad raitelių pulkas šuoliais jotų artyn J.Jabl. ║ Dar buvo girdėti jos kojų tapsėjimas J.Balč …
14užsėsti — 1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsėdo an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsėdęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsėst Nmč. Kas …
15užtojoti — ×užtõjoti 1. refl. laikyti paslaptyje, nepasakyti, neišduoti: Užsitõjojo kap niemka ir nieko, nei žodžio nešvamterėjo Al. 2. refl. Alv apsimesti, dėtis negyvam, miegančiam ir pan.: Užsitõjojo vyras ir miega Al. Jis buvo tik užsitõjojęs, ne… …
- 1
- 2
