jaûns
41degesiukas — degesiùkas sm. (2) toks paukštelis, degėsėlė: O degesiùkas, jauns ir seniukas, dieną naktį medy bovyjas JD219 …
42dėl — dė̃l praep. su gen. (kartais dat.) 1. priežasties santykiui žymėti: Dė̃l šalčio neisiu K. Jis pagirtas dė̃l savo darbų KII97. Dėl tavęs aš dabar vargstu Vlž. Man dėl jo nė šilta, nė šalta Grž. Dėl apsileidimo jis taip nusigyveno And. Dėl kaulo… …
43dūkinėti — 1 dūkinėti, ėja, ėjo K; R iter. dem. dūkti 5: Jauns žmogus, durnai dūkinėdams, nei sidabras gyvs stikle, mudriai šokinėja K.Donel …
44gendrolius — ×gendrõlius (ž. vok. Gendrol) sm. (2) K generolas: Rytmety vos beauštant ėjo viens gendrõlius pasivaikštinėti Sch208. Gendrõliai ir kiti aukšti apicieriai jiems priešais atjojo Sch178. Ir pamačiau bernužėlį tarp dviejų gendrolių KlvD191.… …
45gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… …
46kaltas — 2 kal̃tas, à adj. (4) 1. DP175, SD399, R318, K, M ką bloga padaręs, nusikaltęs, nusidėjęs, nusižengęs: Kas tau kalts? Kam vis, sulaukęs rudenį riebų, taip nesvietiškai sugramdai savo zopostą? K.Donel. Tas sakosi ir pats tikrai žinąs ir tikįs,… …
47kankaluotas — kankaluotas, a adj. (1) K; P su kankalais, gumuluotas: ^ Pirma buvau jauns, žalias, paskui patapau kankaluots (žirniai) Sch68. Užlipa nuogas, nulipa kankaluotas (apynys) Kdn, VšR. kankaluotai adv. P …
48karmazinas — karmazìnas sm. (2) TrpŽ raudonos spalvos plonas gelumbinis audeklas: Žiuponėlis karmazino, kad pažiūriu, rudo milo JD108. Vai aš turiu suknių porą, trečią karmazino BsO207. Ans jauns jaunikaitis, ans manęs norėjo, po atlosų karmazinų ans pri… …
49kumelys — kumelỹs sm. (3b) 1. SD459,102, K paaugęs arklys; eržilas: Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motyną J.Jabl. Tu nenaudėli, kam spardai kùmelio šonus? K.Donel. Baugštus kai jauns kumelỹs Jrk121.… …
50kumet — 1 kumèt (dial.) adv. žr. 1 kuomet: 1. Oi sūneli, mano mielas, kumet besugrįši? KlpD107. Kumèt į kūmas prašysi? Krš. Kumet iš numų išvažiavo? Krtn. Kumèt būste pas mumis? Slnt. Kumèt bepradėsi [dirbti]? Gršl. Kumet atduosi, jauna mergele,… …
