isplaka
1isplaka — ìsplaka ž DEFINICIJA rud. crpkom potiskivana tekućina kojom se pri rudarskom bušenju hlade i podmazuju svrdla, te iznose krhotine s dna bušotine na površinu ETIMOLOGIJA vidi isplakati …
2išplaka — ìšplaka scom. (1) Ss paleistuvis, ištvirkėlis: Ne išplaka koki, bet dora mergaitė Šts. Buvo prisidėjęs dar kaži koks išplaka senpalaikis rš …
3išplakti — išplàkti, ìšplaka, ìšplakė tr. 1. SD394, H, KI158 išpliekti, primušti: Itą (bobą) anas ìšplakė, paleidė Str. Par ausis ìšplakė Krtn. Porą jaučių pralakė, mane senį išplakė LMD. Liežuvis ne votegas, manęs neišplaks LTR(Vkš). Na, tu man… …
4išmušnoti — žr. išmušinėti 2: Nelygumus išmušnoja, išplaka tam tikrais padargais rš. Grūdus iš varpų išmušinėti, išmušnoti KI141. mušnoti; apmušnoti; atmušnoti; įmušnoti; išmušnoti; numušnoti; pamušnoti; …
5išplanka — ìšplanka scom. (1) Š, BŽ468, NdŽ žr. išplaka: Moteriška, kurią visi planko[ja], bus ìšplanka J …
6išpliaupa — ìšpliaupa scom. (1) 1. NdŽ, Snt kas paslapties nelaiko, tuoj ją pasako, išpliopia. 2. J žr. išplaka …
7išpliauška — ìšpliauška scom. (1) 1. NdŽ, Snt žr. išpliaupa 1. 2. Rdm kas negražiai, nešvariai šneka. 3. Š žr. išplaka: Visų vaikių ìšpliauška J …
8išpliurpinti — išpliùrpinti tr. šnek. 1. išpilti, išlieti: Išpliùrpino šnapšę ant žemės Šts. 2. ištrypti, išmakoti, išminkyti: Kelią išpliùrpino, kad ratai iki stabulių grimzta Krkl. Kai ima žengti karvės, šokuoti avys, kai pasileidžia bliaudami ėryčiai –… …
9ištalaškuoti — 1. žr. išteliūskuoti 1: Ištalaškãvo visą [v]andenį Ktk. Ištàlaškuotas, išpliauškintas [parduotuvės pienas] po kanas – negali tokio nuryti DūnŽ. | refl. Pnm: Kol parnešiau pieną, ta (tai) ka išsitalaškavo! Vkš. 2. tr. išmindžioti, ištrypti: O… …
10ištrina — ìštrina sf. (1) 1. L561 ištrynimas. 2. Gmž toks rugius trinąs (gadinąs) kirminas. 3. scom. paleistuvė, išplaka, ištąsa: Y tu, viso svieto ìštrina! Al. Toj viso svieto ìštrina, ir toj dar kitus apžioja Rdm. Tu viso pasaulio kampų ìštrina Rod.… …
- 1
- 2
