ime
61įmėtyti — 1. K iter. įmesti 1: Įmėtyk žirnių an pupas (sėjant) Ėr. Įmėtė paršus už kojų gardelin Š. | refl. tr. Š. 2. refl. mėtant įsismaginti: Ir kai jie įsimėtė, mūsų komanda nesugebėjo susitelkti sp. 3. tr. audžiant kur ne kur įdėti, įausti: Reiks vis… …
62įmėžti — 1. tr. įdėti mėšlo, patręšti mėšlu: Įmėžk mėžinį ant dirvos, tai augs grūdai J. Žemė ten riebi, gerai įmėžta, todėl viskas ten gerai auga – ir medžiai, ir žolės V.Krėv. Čia žemės įmėžtos Vlkv. | refl. Š.: Ka gerai įsimėžia [žemė], tai da auga Gs …
63įmėčioti — tr. Šts įmėtyti. įmėčiotai adv.: Įmėčiotai nudarėm gijas (perraišioti dažomi siūlai perrišimo vietose liko nenusidažę) Šts. mėčioti; antmėčioti; apmėčioti; atmėčioti; įmėčioti; išmėčioti; …
64įmėtyti — vksm. Per keliàs pastarąsias varžýbas ji̇̀s įmėto daugiáusiai taškų̃ …
65įmėšlinti — vksm. Gerai̇̃ įmėšlintas laũkas …
66įmęsti — įmę̃sti vksm. Įmę̃sk mi̇̀ltų į vi̇̀ralą …
67įmegzti — įmègzti, į̃mezga, į̃mezgė 1. tr. R114, K įdėti ką kur, užrišant mazgu, įrišti: Įmegzk man pinigus skarelės ragan; aš pats negaliu įsimegzti, nes man nagai suklupę nuo šalčio Š. Į galą tos virvės įmezgė smailį geležį BsPII21. Įmegzk į štemberį… …
68įmelžti — tr. 1. melžiant įtrėkšti: Tik truputį įmelžiau milžtuvėn, bet karvė kad spyrė, tai ir tą šlakelį pieno ištėškė Š. Pranys truputį daugiau įmelžė į savo katilėlį rš. | refl. tr. Š. 2. LmŽ623 didinti išmilžį. melžti; apsimelžti; atmelžti; įmelžti; …
69įmesdinti — įmẽsdinti cur. įmesti. 1. liepti įsviesti, įblokšti: Aš įmèsdinčiau rūtų vainikėlį, kad jie žinotų, kad aš mergužė LB56. Atėjęs į giliausią tamsybę įmesdino Ns1844,4. 2. liepti patalpinti, įkišti: Nebūtų jį anos neviežlybos moteriškės piktas… …
70įmėtlioti — žr. įmėtyti 1: Įmėtliok arkliams į užėdžius po kuškelį šieno Plt. mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; išmėtlioti; numėtlioti; pamėtlioti; primėtlioti; sumėtlioti; …
