išvirsti

  • 81sugriūti — intr. 1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv. 2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J. ^ Netaisysi …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 82suložėti — intr. Tr, Svn, Slm išgulti, susilankstyti, išvirsti (apie javus): Nuo lietaus rugiai ložėm suložėjo Ds. Šiemet labai suložėję rugiai, bus sunku pjauti Kp. ložėti; apložėti; įložėti; išložėti; suložėti …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 83suvirsti — suvir̃sti intr. Rtr, ŠT418; N, M 1. NdŽ visiems supulti, sukristi į ką, kur: Suvir̃to visi ant slenksčio Lp. Pradėjo apšaudyt, suvir̃tom į griovį Žg. Vaikai kūdron prausias, kad sùvirsta gryni (nuogi) Rod. Pušys, ana, regi, suvirtę aukštyn… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 84suvokiečiavimas — suvokiečiãvimas sm. (1) → suvokiečiuoti 2: [Mėnesienos laikraštis] su visoms syloms nor stengtis prieš suvokiečiavimą mūsų giminės TŽV329 (M.Jan). [Lenkiški laikraščiai] tuose prietelystės apreiškimuose aiškiai parodo, kad geriausias ginklas… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 85užvirsti — užvir̃sti intr. 1. Žeml, Pgr, Snt, Ml pargriūti ant šono, ant žemės: Bėgau tamsy[je], atsimušiau į uosį i užvirtaũ Šk. Visas tas lenciūgas (šokančiųjų vora) užvir̃to, daugiau atsikėlė, o jin – nebeatsikelia Mšk. Užvir̃tęs patvory i gulia, ka nė… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 86valiuoti — 2 valiuoti, iuoja, iãvo intr.; Sut išvirsti, išgriūti: O žinot tikrai, kad ta laivė, ingi kurią įžengiau…, niekad pasikrutint, niekad apliet o niekad valiuot negali MP255 …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 87veržti — ver̃žti, ia, ė KBII154, KII499, K, Rtr, Š, DŽ, KŽ; I, N, M, L 1. tr. stipriai tempiant, traukiant glausti, spausti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, aprištą, pritvirtintą): Ver̃žti juostą NdŽ. Įdėję plonos vytelės storgalį į krepšio šoną, kietai… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 88virsti — vir̃sti, ta ( ti), vir̃to RŽ 1. intr. R, MŽ, Sut, KBII159, N, O, K.Būg, M, L, Rtr, ŠT103, Š, P.Skar, FrnW, DŽ, KŽ neįstengti laikytis tiesiai, griūti, pulti, klupti (neišlaikius pusiausvyros): Vežimas vir̃sta NdŽ. Paslenkiu šluot pirkios –… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 89virstynė — virstỹnė sf. (2), vir̃stynė (1) 1. vieta, kur galima išvirsti: Čia tai tikra virstỹnė Klvr. 2. vieta, kur daug ko pridėta: Ciela vir̃stynė drabužių priversta Škn …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 90virtynė — virtỹnė sf. (2) K, LsB408, J.Jabl, DŽ, KŽ, OGLII201, Ms, Tv; R, MŽ, OsG121, N, L žr. virtykla 2: Vieta, kur gali išvirsti su vežimu ant keliu, bus virtynė J. Kelė[je] yra dabar daug virtynių Brs. Visos virtỹnės yr į didžiąją pusę KlvrŽ …

    Dictionary of the Lithuanian Language