išvirsti
41išvartyti — tr. Rtr; N 1. LL167,329, L, KŽ, DŽ1 iter. išversti 1: Ižkratau, ižvartau SD327. Šunys išvartỹs tavo puodelius, bliūdelius J. Gavėnai pečiuj puodus išvar̃to, mėsą atradę išveža paėmę Skp. Vėjas išvar̃tė gubas Š. Po lietaus buvo rugiai (rugių… …
42išvertėti — 2 išvertėti intr. NdŽ 1. J.Jabl, BŽ519 išvirsti, išgriūti, išgulti (ppr. netvarkingai): Rugiai išvertėję nuo vėjo su lietum, sunkūs bus pjauti Š. | Ilgi antakių plaukai, išvertėję į visas puses, dengia pamėlusius gilius akių įdubimus L.Dovyd. |… …
43išveržti — išver̃žti, ia (ìšveržia), ìšveržė tr. 1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio Svn. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją LTR(Rš). | refl.: Žiūrėk, vieną… …
44išvirkščias — ìšvirkščias, ià adj. (3b) K, J, Š, BŽ265 1. išverstas į kitą pusę: Išvirkštì marškiniai, išvirkščià rankovė Dkš. Išvirkščiais marškiniais apsivilkęs besąs Brs. Išversk marškinius, juk nesivilksi su išvirkščiais Nm. Žiūrėk, kad tavo kailiniai… …
45išvirsdinėti — žr. išvirsti 14: Nežnau, ar šermūnėlis ir žebenkštis tas pats, ar išvirsdinėja tas pats Vlk. virsdinėti; išvirsdinėti; nuvirsdinėti …
46išvirstas — ìšvirstas, à (dial.) adj. (3b) Š žr. išvirkščias: 1. Išvirstaĩs marškiniais apsivilko Sr. Ìšvirstas šiuršis J. Moša ìšvirstą skarą dėvi J. Išvirsti (resupinata): apatinioji paviršė į dangų, o viršutinioji ant žemės atkreipta (apie lapus) P.… …
47išvirstinėti — intr. 1. žr. išvirsti 1: Kad tuinai neišvirstinėt, perpina Vlk. 2. svirduliuojant išeiti, išbėgti: Kap pripenėj[o], pritutino paršelius, tai led išvirstinėj[o] per slenksčius tvartan Rod. virstinėti; išvirstinėti; nuvirstinėti; suvirstinėti …
48išvirsčias — ìšvirsčias, ià adj. (3b) žr. išvirkščias 1: Apsivilkau išvirsčiais kailiniais Slnt. Įėjo marti išvirsčiu andaroku Kp. Kad nori, ir išvirsčius kailinius užsivilk, vis tiek aš tavęs nebijau Ps. Skalbk išvirsčius marškinius Šts. Išvirstì… …
49išvirščias — ìšvirščias, ià adj. (3b) Lex12, R49, [K], Kos58 žr. išvirsčias: Išvirštì (išvirkšti) kailiniai KI162. išvirščiaĩ adv.; R …
50išvolioti — tr. 1. N, LL297 išridenti, išristi: Tą bačką reiks išvolioti ar į priengį Pc. | Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliotos Rsn. ║ refl. LL297 voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivoliota,… …
