išsiropšti
1išsiropšti — išsirõpšti, čia (išsìropščia), išsìropštė 1. sunkiai, pamažu išlipti iš kur: Ta varlė išsìropštė iš savo lovikės Šll. Visai, vaikali, blogai – iš lovos nebeišsìropštu Rdn. Matulikė dėlto išsìropštė iš vežimo Kv. 2. tingiai kur nors… …
2atsiropšti — atsirõpšti, čia (atsìropščia), atsìropštė Kal, Kl sunkiai atsikelti iš patalo: Ar jau senis atsìropštė? Užv. Jų laimė dar, kad atsiropštė Jonas iš miego, išgirdęs tėvą berėkaujant Žem. Atsiropštė gaidykste ir išejo Krkl. ropšti; atsiropšti;… …
3iškruopšti — iškruõpšti, čia, ìškruopštė 1. tr. iškrapštyti. | prk.: Visur iškruopšdamas tuos pačius miringus vaisius abejotiškumo rš. 2. refl. su vargu išlipti, išsiropšti: Išsìkruopštė iš duobės Nm. kruopšti; apsikruopšti; iškruopšti; sukruopšti; …
4išlypėti — intr. 1. išlipti, išsiropšti: Ar beišlypės kada žmonys iš duobės, ar teip ir paliks? Varn. 2. šiaip taip išbūti, išgyventi: Blogi gyvoliai iš sunkios žiemos vos išlypėjo, t. y. išsikasė iki pavasario J. Jo karšinčia rudenį blogėjo blogėjo, bet… …
5išmatoti — 1 ×išmatoti tr. 1. išleisti, išvynioti, išvyti: Kai išmatosi visą rietimą, tai paskui nesudarysi, kaip buvo Trgn. Kas išmatojo audeklus? Brt. Išmatojo visą špūlę ir siūlus sutaršė Lkš. 2. refl. tr., intr. išsipinti, išsinarplioti: Čia ilga… …
6išmačenti — ×išmačenti 1. tr. sunkiai ištraukti, išmalinti: Ledvai inmačẽno sūrį, ė išmačent ir nebegali Ds. | refl. tr., intr. Ut. 2. refl. išsiropšti, išlipti: Led ne led išsimačenęs išsirepečkenęs … iš terpu tų kalnų BM57. mačenti; įmačenti; išmačenti; …
7išrangyti — 1 išrangyti tr. 1. išvynioti: Einu, audeklus išrangysiu Mrk. 2. išraityti, sugarbanoti: Ažeisiu į kirpėją, kad išrangytų plaukus Š. | refl. tr.: Išsirañgė ūsus ir plaukus – koks dabar gražeiva Š. 3. DŽ1 išsukioti vingiais, išvingiuoti: Mūsų… …
8išrausti — 2 išraũsti, ia (ìšrausia), ìšrausė tr. 1. Q51, N, K, M, Š išardyti, išknisti (žemės paviršių): Išknist, išraust SD418. Kurmiai ìšrausė visą pievą J. Kurmius jis, jų išraustus kupstus šlėga arba geru strampu sulygydamas, iš savo kupelio… …
9išrepetoti — šnek. 1. intr. išropoti: Paki išrepetoja [vabalėlis iš plaukų] Lp. 2. refl. sunkiai išlipti, išsiropšti: Taip skauda visą, kaip tik iš lovos išsirèpetoju Šl. 3. tr. sunkiai, su vargu ar nedailiai ką padaryti, pabaigti: Šiap tep išrepetojau! Lp.… …
10išrepečkoti — intr. Š šnek. 1. išropoti: Pagaliau išrepečkojo piktvarlė, nuodus ir ugnį iš gerklės spjaudydama rš. 2. refl. Lnkv išlipti, išsiropšti: Ar tu kada išsirepečkosi iš vežimo? Ktk. Sugrubusiomis rankomis jis pasiėmė daiktus, išsirepečkojo iš mašinos …
