išpravardžiuoti
1išpravardžiuoti — tr. Š, Auk išvadinti pravarde, netikru vardu: Liežuvininku, kvailiu, teliuku, piemeniu išpravardžiuotas Žem. Jie visus išradinėja, išpravardžiuoja Mžš. Ypač sumaningos išpravardžiuoti buvo Iešmantų dukters Vaižg. Mūs vienkiemiai pravardžiuoti… …
2išpramoniuoti — išprãmoniuoti tr. išpravardžiuoti: Išprãmoniuo[ja] jauniejai visiaip senūsius Šts. pramoniuoti; išpramoniuoti; supramoniuoti …
3išpravardyti — išpravar̃dyti žr. išpravardžiuoti: Ta daina visą kaimą išpravar̃dija Šn. pravardyti; išpravardyti …
4išpravardžiavimas — išpravardžiãvimas sm. (1) → išpravardžiuoti: Be tikrų pavadinimų, turi dar po keletą išpravardžiavimų Vaižg. | refl. Vaižg. pravardžiavimas; išpravardžiavimas …
5išsipravardžioti — išsiprãvardžioti žr. išpravardžiuoti (refl.): Visiaip išsipravardžioja žmonys Rnv. pravardžioti; išsipravardžioti …
6išvadinti — išvadìnti tr. 1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadysi,… …
7išvardžiuoti — 1. Trs žr. išvardyti 2: Išvardžiuoja visus gimines Pbr. 2. tr. Ant išpravardžiuoti: Išvardžiuoja tuos mokytojus [vaikai], kaip tik beišmislia Lel. vardžiuoti; apvardžiuoti; išvardžiuoti; pervardžiuoti …
8pasipravardžiuoti — pavadinti pravarde: Su juo nepasipravardžiuosi, – duos snukin, ir dantų nesusirinksi! Ds. pravardžiuoti; išpravardžiuoti; pasipravardžiuoti …
9pažeminti — 1 pažẽminti tr. K, Rtr 1. M, DŽ, KŽ, Pns padaryti žemesnį, nuleisti žemyn: Aukštą stalą pažẽmink J. Reik girnas pažẽminti: stambiai mala Pvn. Prieš pradedant arti lauką, reikia nuspręsti, ar ne laikas skersvages pagilinti arba jų šlaitus… …
