išprašyti
1išprašyti — išprašýti vksm. Àš išprašiaũ iš draũgo mán labai̇̃ reikali̇̀ngą knỹgą …
2išprašyti — 1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad… …
3atmelsti — atmel̃sti, atmel̃džia, àtmeldė 1. tr. N išprašyti atleidimą, atsiprašyti, permaldauti: Ne vienas žmogus mane [kerštaujantį] neatmels CI3. Atmeldė savo dangišką tėvą, kad nekoravotų brš. | refl. tr., intr.: Vaikas motynos atsimeldė prš. Keliuose… …
4išmelsti — išmel̃sti, išmel̃džia, ìšmeldė 1. tr., intr. SD383, K išprašyti: Motutė išmeldė tetušį, kad važiuotų prie daktaro Žem. Ìšmeldžiau tą daiktą nuo (iš) jojo J. Ìšmeldė atėjęs paskutinį kirvį Al. Tas … veikiai nu kiekvieno ko tikt norįs galėjo… …
5išbliauti — 1. intr. bliaunant išbėgti ar išeiti: Avys išbliovė į ganyklą Grg. 2. tr. bliaunant išprašyti: ^ Viena avis del visų išbliauna Vdžg. 3. intr. išgalėti bliauti: Veršis išbliauna kaip jautis Pn. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo… …
6išrėkti — 1 išrė̃kti, ia (ìšrėkia), ìšrėkė 1. intr. rėkiant išeiti: Visi vaikai ìšrėkė, išlėkė į upę Ėr. 2. intr. DŽ1, Krsn pajėgti rėkti: Tai kas, kad anas išrėkia, svarbu, kad [daina] gražiai skambėtų Sug. Aš jau neìšrėkiu [, vilką pamačiusi] Rud. ^… …
7išvobyti — ×išvõbyti tr. Š, Rtr, KŽ; Q254,257, N 1. Ppl, Ktk vyliumi, gudrumu išprašyti, įtikinti išeiti: Aš vos išvõbijau žmogų girtą iš karčemos J. Šiandiej lig vidunakčiu reikė laukt, kol išvõbijau [iš alaus] Slm. Kaimynas išvõbijo, kad važiuojam… …
8nuprašyti — 1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai… …
9suprašyti — tr. K 1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašyt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašyti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašydavo Antz.… …
10apiprašyti — 1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn. 2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiau kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts. prašyti; apiprašyti;… …
