išpaikinti
1išpaikinti — išpáikinti vksm. Išpáikintas vai̇̃kas …
2išpaikinti — 1 išpaikinti tr. 1. J, Vlkv, Sg išlepinti: Su tokiu išpaikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Slv. Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina rš. 2. J sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpaikinai: dabar jis nė vieno neklauso Vrb …
3išbuntajyti — ×išbuntãjyti tr. J. išpaikinti. buntajyti; išbuntajyti …
4išdirginti — išdìrginti tr. 1. išerzinti, sujaudinti: Jūs išerzintas, išdirgintas, eikite, nusiraminkite rš. Darbas dulkėse gali išdirginti junginę P.Aviž. | refl. tr.: Atsitinka, kad kas tyčia išsidirgina junginę, norėdamas simuliuoti akių uždegimą P.Aviž.… …
5išdykinti — 2 išdỹkinti tr. išpaikinti: Ans tą vaiką išdykìno: nėko nebeklauso Vvr. Nemigdyk vaiką ilgai, ba išdỹkinsi Grl. ^ Gera duona žmogų išdykina LTR(Mrj). dykinti; įdykinti; išdykinti …
6išlaiksvinti — tr. išpaikinti: Tas vaikas išlaiksvintas Tsk. laiksvinti; išlaiksvinti; pralaiksvinti …
7išlaitinti — 2 išlaitinti tr. išlepinti, išpaikinti: Kai mažus išlaitina, tai užaugę tėvam kailį karša Ds. laitinti; išlaitinti …
8išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …
9išpaikinimas — 1 išpaikinimas sm. (1) KI227 → 1 išpaikinti 4. paikinimas; išpaikinimas; papaikinimas …
10išpaikyti — žr. 1 išpaikinti 2: ^ Giriamą vaiką greitai išpaiko KrvP(Krkn). paikyti; išpaikyti; supaikyti …
