išmušti
121ištekšterėti — 2 ištekšterėti tr. smarkiai išmušti, išdaužti: Ištekšterėjo mun iš rankų, ir susikūlė Sd. tekšterėti; ištekšterėti …
122išteškinti — ištẽškinti 1. tr. Srj išmušti, išdaužyti, sutrupinti: Visus langus ištẽškino Mrj. 2. tr. Brb iššaudyti: Paleido iš šautuvų ir ištẽškino žmones Alv. 3. tr. šnek. ištalžyti: Išteškyt snukį Rmš. 4. tr. šnek. visą išvaikščioti …
123ištiesti — ištiẽsti, ia (ìštiesia), ìštiesė tr. K 1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos… …
124ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… …
125ištrankyti — NdŽ; M iter. ištrenkti. 1. tr. Rtr, Š trankant išjudinti, išduobti, išmušti, išdaužyti, padaryti kiaurymę: Ištrankytas [sienoje] vietas reikia patinkuoti rš. ║ Dg trankant sudaužyti, sugriauti: Par karą išdaužė, ištrañkė tus [kapų] paminklus Krž …
126ištriškinti — ištrìškinti tr. ištreškinti, išdaužyti: Durės, langai išmušti, ištrìškyta viskas Rsn. triškinti; apsitriškinti; ištriškinti; užtriškinti …
127ištrėkti — ištrė̃kti, ìštrekia, ìštrėkė tr. 1. išgadinti, padaryti netinkamą: Turėjom daug senyvių andarokų, bet ìštrėkėm Kb. Nūnai vaikai ìštrėkė daržą Vs. | refl.: Kad būt karvė neišsitrė̃kus (neišsimetus)! Lp. Išsitrėkė (pragaišo) daug iš jų (vyrų),… …
128ištvatinti — ištvãtinti tr. šnek. 1. tvatinant užmušti, išmušti: Širšes išmušiau, ištvãtinau Rs. 2. tvatinant išnaikinti: Nėra giraitės – po karo žmonės ištvatino rš. 3. refl. tr. smarkiai ką padaryti: Išsitvãtinau, išsileidau kraują Šts. 4. Kv žr.… …
