išmušti
11iškloti — tr. 1. visą užtiesti, išgrįsti, išmušti: Išklos takus gelumbe Jnš. Menės asla taip pat buvo išklota žvėrių kailiais A.Vien. Ežys pasidirba kinį, iškloja jį lapais, sausomis žolėmis ir lapkričio mėnesyje atsigula savo naujame patale Blv. Aš… …
12iškriušti — 1 iškriùšti, ìškriuša, o tr. 1. K išmušti, išdaužti, iškulti, išdurti: Aš jam dantis iškriùšiu J, Jn. Tie vaikai su pylyne jau kelintą kartą langą ìškriuša Slnt. Iškriùši langą, nesišmaikštyk! Vkš. | Seniai jau akį iškriušo, ir dabar žvairas …
13iškrušti — 1 iškrùšti, ìškruša (iškruñša Š), o (ìškrušė Š) tr. 1. Š išmušti, išgrūsti, išgurinti: Piemenys iškrùšo langus Tl. Buvo langus lentomis apsikalę, nes ledas visus stiklus buvo iškrušęs Mš. Argi storojys iškrušti jam dantis? P. Kaip marčią… …
14iškrėsti — iškrė̃sti, ìškrečia, ìškrėtė tr. 1. Škn išpurtyti: Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys], nė vieno obuolio nebėra! Upt. Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi Grz. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius NS1273. Ąžuolas… …
15išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …
16išmalti — išmalti, ìšmala, ìšmalė 1. tr. sumalti kokį kiekį: Tuodu vyrai po puspūrį turėdavo išmalt Skr. Aguonų liuob išmals pri košei Šts. Aš neturėjau kartelės (leidimo maltis), buvau išmalęs (kiek buvo leista, sumalęs) Šts. Išmalė gerai (dukart… …
17išmušalas — ìšmušalas sm. ppr. pl. (34b) NdŽ 1. medžiaga kam išmušti, iškloti: Sofos skutais nukaręs išmušalas rš. Grabo išmušalai (audeklas, kuriuo karsto vidų išmuša) Všk. Pastogėj negalima laikyti senų baldų su minkštais išmušalais rš. 2. Š, BŽ304,… …
18išmušindinti — išmùšindinti cur. išmušti; duoti išmušti, išskambinti valandas: Išmùšindink tą laikrodį, kad rodytų tiek, kiek muš Šts. mušindinti; apmušindinti; įmušindinti; išmušindinti; pamušindinti; sumušindinti …
19išpliekti — 1 išpliekti, išpliẽkti, ia, ìšpliekė 1. tr. N, Ktk smarkiai išmušti, prilupti: Nykštys užšoko ant sprando ir išpliekė kailį Kalnaverčiui, kad šis vos gyvas liko BsPIII331. Tu, išpliekts vagie, girdėk, ką pasaka sako! K.Donel. 2. tr. prk.… …
20išplūkti — 1 išplū̃kti, ia, ìšplūkė 1. tr, Vdš, Kkl, Jnš išmušti, išgrįsti (molio aslą, krosnį ir kt.): Gerai ìšplūkėm savo gryčios aslą Ut. Laitas gerai padarytas, ìšplūktas, kad būt lygus Vb. Įdėjo naujus langus, išplūkė padą, ir vėl troba kaip nauja… …
