išmaningas
1išmaningas — išmanìngas, a adj. (1) Š, NdŽ, BŽ27; M protingas, išmintingas, susipratęs, primanus, sumanus, gabus: Čičirka visų laikomas išmaningu žmogumi sp. Parvedžiau penktą; sakės išmanìnga JD964. Kur tu rasi tokį išmaningą, kaip anas! Trgn. Žmogus, kurs …
2išmaningas — išmani̇̀ngas, išmani̇̀nga bdv. Išmani̇̀ngas stãlius …
3išmana — ìšmana sf. (1) DŽ išmanymas, išmonė, inteligencija: Ìšmana yra išmanymo pradas FT. Lengvos ìšmanos žmogus yra išmaningas FT …
4išmaningumas — išmaningùmas sm. (2) BŽ27, NdŽ; M → išmaningas: Išmaningùmas reikalauja gyvo proto FT. Aš neturiu savyje išmaningumo rš …
5maningas — manìngas, a adj. (1) J, à (3) sumanus, nuovokus, išmaningas: Bylos tėkmė maningà, arba logiška A.Baran. manìngai adv.: Reikia dirbti manìngai Pkr …
6mantus — 1 mantùs, ì adj. (4) 1. SD187, Rš patogus: Pirkai važelį labai nemantų: priekis aukštas, sėdynė žema Vdš. Šitie rūbai man labai mañtūs Slk. Minkštas krėslas mantus sėdėt Dglš. mantù n. Plš: Aje, kap čia nemantu sėdėt, kiba pastaisom maišę… …
7pliauškus — pliauškùs, ì adj. (4) 1. NdŽ kuris gerai pliauška: Šitas piemuo turi labai pliaũškų botagą Kp. 2. menk. plepus: Išmaningas, kurs nepliauškùs J …
8pliuškuoti — 2 pliuškuoti, uoja, ãvo intr. menk. 1. nerimtai, lengvabūdiškai, nepadoriai elgtis: Ko čia pliuškuoji dabar! Rm. Imdavo nepadoriai elgtis ir pliuškuoti J.Balč. 2. Jnšk per daug puoštis, dabitiškai rengtis: Pliuškuoti yra rėdytis ne velug savo… …
9sugabus — sugabùs, ì adj. (4) 1. VŽ1905,69, NdŽ, Dkš, Užv, Ll, Vdk, Lž gabus, išmaningas: Jis sugabùs žmogus: ką paima, tą padaro Brb. Prilįsti, ko gauti ana sugabì Krš. Sugabesnì buvom, tai i užėsti turėjom ko Krž. Sugabus ir išmanantis tai vyras;… …
