išlipti
1išlipti — 1 išlìpti, ìšlipa, o (ìšlipė) intr. 1. J iškopti, išsikelti iš kur: Išlìpti iš duobės, iš medžio, iš lovos, iš garlaivio Š. Čia laivo vadovas išmetė inkarą ir, pritvirtinęs laivą lynais prie kranto, padėjo išlipamąsias lentas rš. Senis… …
2išlipti — 2 išlìpti intr. išsitepti visam, išsiklijuoti kur nors: Tešlos tiek maža, kad visa išlìpo po rėčką Š. Šaukštu apgrando išlìpusios duonkepės kraštus Kp. lipti; antlipti; aplipti; atlipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; …
3išlipti — išli̇̀pti vksm. Kelei̇̃viai išli̇̀po iš tráukinio, iš autobùso …
4antlipti — 1 antlìpti, añtlipa, o (ž.) žr. 1 užlipti: 1. Antlipaũ ant tvoros J. Jis antlipo ant kūlio ir apsibrido J. Šiaip taip antlipau ant vežimo Slnt. Ančlipo dvijau ant vieno arklio ir joja Mžk. ^ Pelke ant kalno neantlipsi Sd. | refl.: Žmogelis… …
5antlipti — 2 antlìpti (ž.) žr. 2 prilipti 1: ^ Perkamikės drabužiai visada kaip antlipę. Be galo gerai ji siuva I.Simon. lipti; antlipti; aplipti; atlipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; prilipti; …
6aplipti — 1 aplìpti, àplipa, o tr., intr. K ant viršaus gausiai prilipti, apkopti: Stogą aplipo žmonės rš. Ant tvoros ligonių aplìpę (prie ligoninės) Ėr. lipti; antlipti; aplipti; atlipti; dalipti; įlipti; išlipti; …
7aplipti — 2 aplìpti 1. intr. apkibti: Purvu aplipo klumpės rš. Rankos buvo meduotos ir aplìpo pūkais Ėr. | prk.: Pasišovusiu be atodairos nugramdyti aplipusias negeroves rš. ║ nešvarumais aptekti, apskresti: Nei jinai tų vaikų žiūri – aplipę, apstyrę… …
8atkelti — atkelti, àtkelia, atkėlė tr. 1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkėliau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkelt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus… …
9atlipti — 1 atlìpti, àtlipa, o intr. 1. N prisiartinti, ateiti, lipant kur nors: Daktaras kasdien atlipdavo į kalną ir tenai vaikščiodavo Mš. Atlipo pas dangaus duris BsPIV34. Girdėjova kitą trepais ant aukšto atlipant BsV329. Kas čion aukštai atlipti… …
10atlipti — 2 atlìpti intr.; SD211 atsiklijuoti, atkibti, atšokti: Pamirkyk vandeniu, ir atlìps skuduriukas [nuo žaizdos] Ėr. Buvo sulipę lapai, sudrėgo ir atlìpo Rm. Niekaip neatlim̃pa tešla nuo pirštų Rm. Spirk su kojom, tai rankos atlips BsPII230. |… …
