iškilnus
1iškilnus — iškilnùs, iškilni̇̀ bdv. Iškilni̇̀ vakarienė …
2iškilnus — 1 iškilnùs, ì adj. (4) 1. M, Š, BŽ46 iškilmingas, puikus: Po tokių iškilnių̃ pietų visi neveikiai tegalėjo skirstytis J.Jabl. Svočia iškilnius pietus davė veselninkams J. Nė vienas skersnagis nėra taip iškilnus ir drauge taip baisus kaip tigris …
3iškilnus — 2 iškilnùs, ì adj. (4) aukštas: Vieta iškilni rš …
4iškilni — iškilnùs, iškilni̇̀ bdv. Iškilni̇̀ vakarienė …
5iškilnumas — iškilnùmas sm. (2) BŽ45,46; M → 1 iškilnus 1: Kas tų rūmų iškilnumas! rš. Šis apvalkalas pabrėžė jos ūgio lieknumą ir iškilnumą K.Kors …
6orus — orùs, ì adj. (4) 1. didus, iškilnus, solidus: Žmogus buvo oraus veido V.Piet. Kiekvieną rytą jis ateina į darbą orus, tvarkingai apsirengęs rš. õriai adv. S.Dauk, BŽ46: Jie oriai pasisveikino ir, netarę nė žodžio, susėdo ant stovėjusių… …
