iškapoti
1iškapoti — iškapóti vksm. Vỹšnios pasẽno, tai iškapójau ne ti̇̀k medžiùs, bet ir šakni̇̀s …
2iškapoti — tr. 1. iškirsti: Tėvas gaidžius iškapojo, ant veselijos gatavojo LTR. Užvajavojo Rygos miestelį ir iškapojo didį vaiskelį StnD24. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. ║ išskinti: Reikės pavasarį iškapoti čia visus… …
3nutįsti — nutį̃sti intr. K, Š, Rtr, KŽ 1. nusitęsti, nudrykti: Buvo seilė nutį̃sus ant lūpos NdŽ. Anvirsti lovon, i tuoj seilė par padušką nutį̃sta Tr. 2. Knt nukabti, nukarti, nusvirti: Kuskos kertė lig žemės užpakalė[je] nutį̃susi Yl. Barzdos tokios… …
4apkapoti — tr. 1. kirviu apkirsti, apdaužyti, apgenėti: Didumą kelmo apkapojau J. Tėvas, pamatęs apkapotus savo medukus, pradėjęs rūstai barti jam nežinomąjį piktadarį Vd. | Apkapojo (apkarpė iš šalių, patrumpino) barzdą Lp. | prk.: Tomas tebetikėjo, kad… …
5atkapoti — tr. 1. daug ką atkirsti, nukirsti: Atkapok pinkaulius, stibikaulius veršio košelynai J. Tegu man rankas atkapos – n[e]imsiu Vrn. Įpykęs karalius liepė kojas ir rankas atkapoti M.Valanč. Už tokį darbą tau reik nagus atkapoti Slnt. Tinka tik šunim… …
6bikis — 3 ×bìkis (vok. picke) sm. (2) 1. Skd kirtiklis: Su bikiù bikiuojam šaknis, grabę valant Vyž. Tas yr bìkis leduo prakirsti, įšalusiai žemei iškapoti Prk. Molį kerta su bikiais Šts. 2. toks plaktukas: Paduok bìkį, noriu vinį įkalti Kdn. Vešiu… …
7iš — ìš praep. su gen.(su dat. Slnt, Ms, Grg, Vž) 1. rodo vietą arba daiktą, iš kur eina, vyksta veiksmas: Iš lopšio dar nei viens n iškopo neverkęs K.Donel. Kumelė visą vasarą neišeina iš arklo (visą laiką su ta kumele ariama) Ėr. Tėvas parėjo iš… …
8išbindokuoti — ×išbindokuoti tr. iškapoti skliutu: Išbindokuok štenderius (šulus) Ms. bindokuoti; išbindokuoti …
9išdesnioti — išdẽsnioti tr. iškapoti, išdraskyti: Arklys nudvėsė, išmetėm laukan, varnos kad išdẽsniojo – baisu pažiūrėti Pln. desnioti; išdesnioti …
10išdžežinti — išdžẽžinti tr. iškirsti, iškapoti: Išdžẽžino egles kap nendres Nmn. džežinti; išdžežinti; nudžežinti …
