išgyventi
1išgyventi — išgyvénti vksm. Màno senẽlė išgyvẽno šim̃tą mẽtų …
2išgyventi — 1. intr. gyventi, praleisti kurį laiką: Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų P.Cvir. Taip jie išgyveno visą mėnesį P.Cvir. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą] Ėr. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni rš.… …
3pergyventi — pergyventi, pergyventi 1. žr. išgyventi 8: Mūsų tauta ne kartą pergyveno karo nešamus gaisrus, žmonių žudynes ir kitas nelaimes A.Vencl. Bet dar karščiau už tik ką pergyventą nesmagumą jį slėgė mintis, kad šitaip su juo atsitinka jau nebe pirmą… …
4išgyvenimas — išgyvẽnimas sm. (1) 1. → išgyventi 3: Kambariai brangūs – blogas bus išgyvenimas Vlkv. 2. → išgyventi 6: Nerūpi šnapšviriuo (degtindariui) žemės išgyvenimas Šts. Grūdas nori išgyvenimo (išdirbtos žemės) Šts. 3. → išgyventi 8: Ši poezijos rūšis… …
5pragyventi — 1. tr., intr. išgyventi (kurį laiką), praleisti: Argi negalima žmogui amžių pragyventi neveidmainiavus! P.Cvir. Kas pragyventa, rodos, i nebūta to Vrn. Keletą metų pragyvẽno jie visi keturi BM96. Tėvai visą amžių gerai pragyvẽno (jiems nieko… …
6sugyventi — 1. intr. kurį laiką išgyventi: Šimtą metų sugyvẽno Ėr. Lig šių metų sugyvenau, bet neesu dar muštas buvęs Plng. Ir giedodami sugyvena amžių rš. Mažai kas sugyvẽna (drauge išgyvena) penkiasdešimt metų po vedybų Prng. 2. intr. sutikti, sutarti:… …
7gyventi — ( ęti), ẽna, ẽno 1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr.… …
8išvilkti — 1 išvil̃kti, ìšvelka (išvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298 1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo… …
9nugyventi — 1. tr., intr. gyvenant išbūti: Ne tokio gyvenimo linkėjo jiems (vaikams), kokį nugyveno pats J.Avyž. Pačius sunkiuosius čėsus jau nugyvẽnom Lš. Nežinau tos vietelės, kur viekelį nugyvensiu NS101. Atriedėdavo savo amžių nugyvenęs garvežys arba… …
10prastovėti — Š; LL190 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovėjau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovėj[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm. ^ Kas ant… …