išgalės
1išgalės — i̇̀šgalės dkt. Žmogùs sténgiasi visomi̇̀s i̇̀šgalėmis …
2išgalė — ìšgalė sf. ppr. pl. (1) 1. SD182, K, Kv turėjimas jėgų, pajėga, galėjimas, jėga: Anas, jei dirba ką, tai dirba iš visų išgalių Klt. Dirbdamas visomis ìšgalėmis, žmogus gali realizuoti savo galimybes FT. Dirbsiu, kiek neš mano ìšgalės Gs. Pagal …
3atgaliai — 1 atgaliaĩ sm. pl. (3b), ãtgaliai (1) Lž, Vkš 1. prastieji grūdai, apgrūdžiai: Vėtydamas ãtgalius grūdų, t. y. šiurkšlius, atskirk gyvoliams penėsimiems J. Čia yr kruopų atgaliaĩ, supilkiat gyvoliams Grg. Nunešk vištoms atgalių̃ Prk. Ãtgalių …
4duoslus — duoslùs, ì adj. (4) [K], Gs; R256 žr. dosnus: Pagal išgales daryk gerai kitims ir būk duoslus S.Stan. Duoslumo duoslùs, tik netur ką duot Vlkv. Duoslus viso dalytojau! brš. | Jų merga labai duoslì (patvirkusi) – tą visi pusberniai žino Ėr. ^… …
5išteklius — ìšteklius sm. (1), ištekliùs (3b) NdŽ; R125, MŽ291, yštėklius (1) Š 1. ištekimas, išgalės; santaupos, atsargos: Bepigu dėdei pokelį (sc. pokylį, prašmintinį) kelti, kad jis turia viso ìštekliaus, t. y. visų turtų pilnas J. Sūnus ìštekliaus… …
6labanauda — 2 labanaũda interj. reikšti nustebimui, kai kas ne pagal savo jėgas mėgina dirbti ar ne pagal savo išgales rengiasi: Labanaũda, mat ir ji su šilkinėm kojinėm Slm. Labanaũda gi! (pasakyta, žiūrint į vaiką, keliantį jam nepakeliamą akmenį) Slm …
7nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu …
8nosė — sf. (1) žr. 1 nosis: 1. Jo nosė perkreipta an šono Gdr. Nosė suputo nu bitės Pp. Ką čia rakinėji nosę! Vkš. Nosė kaip avies – par visą veidą Krž. Žmogau, paveizėk, tavo nosė nušalusi! Krš. Pievinių apynių dėtas alus yra kvapingiausias, toks… …
9paemblumas — paemblùmas sm. (2) NdŽ ( paemblus: I paemblùmas vaiko – po dvi klesas par metus varo! Šll. Kalbos arba sakymo aiškumas reikalauja, kad sakymas būtų pritaikintas prie klausytojų paemblumo ir išgalės Jn …
10papratinti — paprãtinti J; R22 caus. paprasti 2: Jis jį paprãtino dirbti KI544. Oi, kas mane papratino, kad ne tu, berneli LTR(Ūd). | refl.: Kiaulės į dobilus pasiprãtino, tai dabar vejo[je] neberimsta Up. Besimokydamas neturėjo išgalės pasipratinti prie… …
