išbaidyti
1išbaidyti — išbaidýti vksm. Šuõ išbai̇̃dė ántis iš kiẽmo …
2išbaidyti — tr. gąsdinant išvaikyti, išgainioti: Išbaidė žvirblius iš kanapių Vlkv. Vilkas pasimaišęs išbaĩdė aveles Ėr. Eitų gulti į kamarą, tik ar kas neišbaidys (ar vaiduokliai neišgąsdins) Grg. | refl.: Nuolat bešaudant visiškai išsibaidė kiškiai iš… …
3apibaidyti — tr. kiek nubaidyti, nuginti: Šmuila su gizeliu, apibaĩdžiusiu aplinkui gyvates, atsigulė ant šieno Mc. | refl.: Ans valgo sau, musis apsibaidydamas Grg. baidyti; apibaidyti; atbaidyti; įbaidyti; išbaidyti; nubaidyti; pabaidyti; …
4atbaidyti — tr.; SD217 1. bauginant atitraukti nuo ko, atbauginti: Buvau suderėjęs arklį, tik kaimynas atbaĩdė (atkalbėjo) Srv. Jų nė viena priespauda notbaido DP18. | refl.: Atsibaidỹs nuo mūs namų visi žmoneliai Ml. 2. K baidant artyn atvaryti, atginti:… …
5baidyti — baidyti, baĩdo, baĩdė 1. tr. SD254 daryti kad bijotų, gąsdinti, bauginti: Baĩdo kitus, o patsai savo šešėlio bijo Auk. Tokie debesiai – vis baĩdo i baĩdo, rodos, vis lis i lis Švnč. Pradėjo jį baidyti visokios baidyklės BsPII215. Dievas… …
6išbaidymas — išbaĩdymas sm. (1) 1. – išbaidyti: Už dedančios vištos išbaĩdymą barsis Pn. 2. refl. išsibaiminimas: Dėl savo išsibaĩdymo bijo naktį pro duris išeit Rm. baidymas; atbaidymas; įbaidymas; išbaidymas; nubaidymas; pabaidymas; …
7išbardokšėti — tr. su bildesiu išvaryti, išbaidyti: Reikia išbardokšėti vištos iš gryčios Ds. bardokšėti; apibardokšėti; atbardokšėti; išbardokšėti; nubardokšėti; pabardokšėti; subardokšėti …
8išbaubinti — 2 išbaũbinti tr. išgąsdinti, baubu išbaidyti: Mama, aš podę išbaũbinau Jrb. baubinti; išbaubinti …
9išbaugštenti — tr. išbaidyti: Išgainiok, išbaugštenk iš čia kalakutus Šauk. baugštenti; įbaugštenti; išbaugštenti; nubaugštenti; pabaugštenti …
10išbrakaliuoti — išbrãkaliuoti 1. intr. su triukšmu išvykti, išbildėti: Jau kaimynai išbrãkaliavo Prk. 2. tr. išmušti, išdaužyti: Tas velnias išbrãkaliavo visus langus Vvr. | refl. tr.: Neišsibrãkaliuokiatės akis (sakoma vaikams, žaidžiantiems malkelėmis) Klp …
