iššiepti
1iššiepti — iššiẽpti vksm. Šuõ i̇̀ššiepė nasrùs …
2iššiepti — 1 iššiẽpti, ia, ìššiepė tr. 1. Rtr, Rod pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis); išviepti (burną, snukį): Vilkas sėdos an kelmo, akis išvėlė, dantis ìššiepė LKKXIII26(Grv). Žiūrėk, kaip vaikas klauso, net dantis iššiẽpęs Blnk. Iš jo… …
3sušiepti — 1 sušiẽpti, ia, sùšiepė tr. kreivai iššiepti: Sušiẽpti burną, veidą, snukį NdŽ. | refl. NdŽ. šiepti; apšiepti; atšiepti; iššiepti; nušiepti; pašiepti; prašiepti; sušiepti …
4apšiepti — 1 apšiẽpti, ia, àpšiepė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Pmp; L pajuokti, pašiepti: Bus apšiepta tokia žmogystė Rm. Ana tokia lenta (lėta), tai te ją apjuoks, apšiẽps Ktk. Apšiẽpia mum, kad negerai kalbam Bsg. šiepti; apšiepti; atšiepti; iššiepti;… …
5atšiepti — 1 atšiẽpti, ia (àtšiepia), àtšiepė 1. tr. KŽ atšipinti: Atšiepti savo ašmenis K.Būg. 2. refl. atsakyti šypsniu. | prk.: Šyptelės rytą pakirdusi [saulė], ir ima rūkai skirtis, ir atsišiepia jai pati žemė Vaižg. 3. refl. Bgt, Ig, KzR atsišnekėti …
6išsišiepdinti — išsišiẽpdinti K caus. 1 iššiepti 2 (refl.). šiepdinti; išsišiepdinti …
7išsišviepti — išsišviẽpti, ia (išsìšviepia), išsìšviepė žr. 1 iššiepti 2 (refl.): Išsišviẽpę seniai trauka armonikas Krš. ^ Du žiuburiai kakto[je], išsišviẽpk – ir matysi Krš. šviepti; išsišviepti; nusišviepti; prasišviepti; susišviepti …
8iššiepimas — iššiepìmas sm. (2) → 1 iššiepti: 1. NdŽ, KŽ. 2. refl. K, NdŽ, KŽ, Pb Į tą klausimą ji atsakiusi tik išsišiepimu (juokdamasi) J.Paukš. šiepimas; atsišiepimas; iššiepimas; nusišiepimas; …
9nušiepti — 1 nušiẽpti, ia, nùšiepė 1. refl. NdŽ, KŽ, Bsg, Skr nusišypsoti: Šypt šypt nusìšiepiau, o tu pyksti J. Anelja visiems mokėjo gražiai, maloniai nusišiepti Vaižg. | prk.: Saulė pavasariu nusišiepė labai anksti ir švietė kasdieną Vaižg. ║ Š, Ser,… …
10pašiepti — 1 pašiẽpti, ia, pàšiepė 1. tr. atvėpti lūpas: Ko žiūri, lūpą pašiẽpęs?! Skr. 2. tr., intr. Rtr, Š, KŽ, Vv pajuokti, pasišaipyti iš ko: Kam tu mane pašiepì, kas aš – kvailas!? Slk. Jis šneka pašiẽpdamas Dkš. Savo neapykantą bajorams… …
- 1
- 2
