guodimas
1guodimas — guodi̇̀mas dkt. Guodi̇̀mas réiškia nórą padėti …
2guodimas — guodìmas sm. (2) Š, guodimos ind. → guosti 1. | refl. Š, S.Dauk: Į ano guodimos (skundimąsi, bėdojimą) nėr ko žiūrėti Als …
3godimas — 2 godimas sm. KI199 = guodimas …
4nuguodimas — nuguodìmas sm. (2) → nuguosti 1: Iš tokio nuguodìmo menka nauda, geriau būtų, kad padėtų Skr. guodimas; nuguodimas; pasiguodimas …
5pasiguodimas — pasiguodìmas sm. (2) → paguosti 3 (refl.): Graudus pasiguodimas A1883,58. Sūnaus pasiguodimams ji tik galvos linkterėjimu tepritaria I.Simon. Ne pirms karts kaip pasiguodimus girdžiu dėlei jūsų kūdikių Ns1851,1. guodimas; nuguodimas;… …
