gužas
11pakarti — 1 pakarti, pàkaria, pakorė tr. 1. pakabinti; padžiauti: Penki dalgiai pakarti po pastoge J.Avyž. Duokit, pakarsiu palitą Žln. Pakoriau dūdelę in aukšto žardo LTR. Kabyklas rūbam pakart Vrn. Ant krukų pakarta dures Arm. Ir pakorė klėtelėj vygelę… …
12raigužas — raĩgužas scom. (1) žr. raiguža 1: Ta jų merga tokia raĩgužas – ir prie arklių tiktų! Gs. Jis tai čystas raigužas, vis juda, kruta Grnk. Och tu, raĩguže, ką tu padarei! Krk …
13Крятингальское староство — лит. Kretingalės seniūnija Страна …
14antis — 1 antis sf. (1) J, K; SD79, R naminis ar laukinis vandens paukštis (Anas): Naminė antis Pn. Antis miškinė I. Antis medinoji J.Jabl. Antis šaukštasnapė (A. clypeata) K. Juodoji antis (Oidemia nigra) Lietuvon labai retai užklysta T.Ivan. Antis… …
15aptraukti — tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut 1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo… …
16ateiti — ateĩti intr. 1. H einant priartėti: Ateĩna pas mane Lp. Ateit svečias B. Ateisiù katarą dieną Str. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs BŽ203. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu Skr. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką? Sml. Ana vakar būt atejus Lz.… …
17atrasti — 1 atràsti tr. K; Q72, H, R, M 1. DŽ ieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius J. Atradaũ išgaišentą laikrodį Imb. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš Jdr. Atràsk keselį, sudėk paršus… …
18atsloginti — 1 atslogìnti tr. padaryti, kad atslūgtų: Iškilo guzas didžiausias, tai su tuo ledu biškį atslogìno Rs. sloginti; apsloginti; atsloginti; nusloginti; pasloginti; prisloginti; susloginti; užsloginti …
19baugštas — baũgštas, à adj. (4) žr. baugštus: Tėvai, neįnartinkit vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln43. | Baugštos rankos (kurios bijosi darbo) B. ^ Baugšto arklio ant nugaros guzas (nuo balno), o rambo – po pilvu (nuo pentinų, mušimo) B. Baugštam… …
20bumbtelėti — bùmbtelėti, ėja, ėjo 1. intr. subildėti: Bumbtelėjo ant suolo lazda J. Bumbtelėjo šūvis rš. ║ garsiai suduoti: Bùmbtelėjau su galva į sieną, ir iššoko guzas Vvr. 2. tr. staiga numesti: Maišą bùmbtelėjo nuo aũkšto tiesiai man ant sprando, net… …
