grožybė
1grožybė — grožýbė dkt. Kokià pavãsario grožýbė! …
2grožybė — sf. (1) J, grožỹbė (2) K, Š 1. gražumas: Kogi nevažinėti, tokia grožybė dienos Sdk. Ak, kokia čia grožybė! Jrk86. Nesgirk savo grožybe Vs. Jurginai ir astros dabar žydi visoje savo grožybėje (= visa savo grožybe) I.Simon. Nepridera per viršų… …
3amžias — sm. (1) žr. amžius 1: Žmogaus amžias K. Tu pasenai ir didį turi amžią BBJoz13,1. Mūsų visas amžias ... trumpas yra DP580. ^ Amžias naikina grožybę Sim. ◊ aniẽ amžiai KI671 amžinybė …
4apdengti — 1 apdeñgti, ia (àpdengia), àpdengė tr. 1. R, K uždėti ant ko, užkloti kuo apsaugai: Apdengiu, ažutiesiu, ažuvožiu SD164. Apdengiau arklius šiltai, nesušals Vvr. Kai apìdengta [puodas], gal išvirs Vdn. Viralas taukšo neapdengtas J. | refl. tr …
5atsistebėti — atsistebėti, atsìstebi, ėjo 1. Rtr, NdŽ, DŽ labai stebėtis: Juozas pečius traukė, atsistebėti negalėdamas LzP. 2. atsižiūrėti, atsigrožėti: Kokia ten grožybė, aš negaliu atsistebėti, t. y. atsiveizdėti J. Jam toj mergina teip patiko, kad jis… …
6auksinas — 2 auksinas, a adj. (1) 1. DP3,81 iš aukso padarytas, auksinis: Grandelės (apyrankės) auksinos, sidabrinos SD168. Žirgas buvo juodbėras, o balnelis auksinas KlvD443. Varnas atnešė ... auksiną žiedelį Sch15. Būsi nebūsi, mano mergele, tik pardėvėsi …
7blėsti — blėsti, ta, o intr. 1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blėsti Prn. Žarijos židinėje baigia blėsti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai… …
8deminutyvas — deminutỹvas sm. (2) lingv. mažybinis daiktavardis ar būdvardis: Deminutyvus galima teisėtai laikyti lietuvių liaudies kūrybos grožybe ir pažiba B.Sruog …
9eija — 1 eija interj. oi: Eija! eija! tai linksmybė, tai grožybė! PG. Eija, kad mes ten būtumbim! prš …
10grožybinis — grožybinis, ė adj. → grožybė 1: Jinai atliko tą intymią grožybinę apeigą rš …
