grieze
1griežė — griežė̃ sf. (4) K; SD26 1. žr. griežlė 1: Griežė̃ griežia rugiuos Pl. Griežė̃ per visą naktį griežė Pyvesoj, nė miegot nedavė Slm. Gegužė pavadinos į liudininkus griežę PP78. Griežės po žolynus vaikščioja parpdamos D103. Griežė̃ yra kurapkos… …
2griežėjas — griežėjas, griežėja dkt. Vestùvių griežėjai …
3griežėja — griežėjas, griežėja dkt. Vestùvių griežėjai …
4griežėjas — griežėjas, a smob. (1), à (3) J.Jabl, Š muzikantas, smuikininkas: O griežėjas vis griežė ir griežė – ir juo tolyn, juo graudyn ir graudyn A.Vien. Šokiat, šokėjelės, griežkiat, griežėjeliai D71. Griežėjėliai smuikus strajij JD1488 …
5griežeklis — griežẽklis sm. (2); GŠ88 žr. griežiklis …
6grieželis — griežẽlis sm. (2) Dl keturkampis tuščiu viduriu prietaisas siūlams vyti …
7griežti — ia, ė, griẽžti 1. tr. pjauti, rėžti rėžį, brėžti: Kurpes griežti (apipjauti apie kurpmedžius rėželį odoms prikalti) Skr. Gulsčio medžio viršūnę griežti J. 2. tr. lupti, gramdyti, gremžti: Griežia ligoniui votį, akį Š. Kad akis iš kaktos griežtų …
8nugriežti — tr. nugriẽžti, ia, nùgriežė Kp, Slm 1. nupjauti, nurėžti: Nugriežiu (apibrėžiu, išrėžiu griežinį) R43. Aną medį nugriežia Skr. Plaukus nugriežė (plikai nukirpo) Up. 2. nugremžti: Ravus nugriežė nuolaidžiai Vaižg. 3. nupjauti, nusukti daržovėms… …
9Kuren — Ungefähre Siedlungsgebiete der baltischen Stämme im 12. Jahrhundert, das der Kuren in lindgrün Die Kuren (lettisch: kursi / kurši, nehrungskurisch: Kursenieki / Kāpenieks) waren ein baltischer, also zur indogermanischen Sprachgruppe, gehöriger… …
10pragriežti — tr., pragriẽžti, ia, pràgriežė pralošti (kortomis): Nusiminė Rimeikis pragriežęs Žem. ◊ galvą pragriežti įgristi, įsipykti: Man jis galvą pràgriežė [, kad atvežčiau lentų] Lp. griežti; apgriežti; atgriežti; įgriežti; išgriežti; …
