griausti
1griausti — griáusti vksm. Vi̇̀są nãktį griáudė griausti̇̀nis …
2griausti — 1 griausti, griaudžia (griausti, griauna), griaudė intr. 1. griausmui būti, trenkti: Aplinkui griaudė perkūnijos ir blykčiojo žaibai rš. Perkūnija, griaustinis griaudžia J. Pietuose griaudžia Grž. Jei negriausti – ne vasara Srj. Griauna… …
3griausti — 2 griaũsti, griaũdžia, griaũdė intr., tr. 1. jaudinti, jaudintis; liūdėti, nerimti: Širdis neskaudžia ..., ė tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia A.Baran. Ką tik jauti, vis ramu – širdį glosto, griaudžia A.Baran. Siaudžiu griaudžiu, svietą …
4griausti — 3 griaũsti, ta, griaũdo intr. gruzdėti …
5griaustinis — griausti̇̀nis dkt. Griausti̇̀nis griáudžia, bi̇̀lda, treñkia …
6griaustikis — griaustìkis sm. (2) = 1 griaustinis?: Liucipierius itna griaustìkis àtūžė MitI383 …
7griaustinis — 1 griaustìnis sm. (2), griaustinỹs (3b) Kt griausmas, perkūnas: Griaustinis nugriovė P.Cvir. Griaustìnis dundena, grumena, bilda, griauna, trenkia, šauna J. Toli toli, girdžiu, griaustinis griaudžia rš. Vieną kartą labai liję, griaustinis… …
8griaudžioti — griaudžioti, ioja, iojo intr. 1. griausti, dundėti: Žaibas po žaibo blyksčiojo, ir neliovė griaudžioję rš. 2. DŽ tarpais griausti: Jau griaudžiojo [perkūnas] šįmet dukart Žž …
9griaustinis — 2 griaustìnis, ė adj. (2) K.Būg su griausmu: Griaustìnis debesỹs Pnm …
10įgriausti — 1 įgriausti intr. 1. išduoti didelį balsą (apie griausmą): Ir įgriaudžia gi šiemet mūsų perkūnas! Š. 2. refl. įsileisti griausti: Naktį kad buvo įsigriaudęs griausmas, tai negalėjau užmigti Š. griausti; apgriausti; atgriausti; įgriausti; …
