grasus
1grasus — grasùs, grasi̇̀ bdv. Grasùs pavõjus, pri̇ešas …
2grasus — grasùs, ì adj. (4) 1. grasinantis, grūmojantis, baisus, griežtas: Nebaisūs priešai, priešai grasūs, jeigu kova šventa rš. Mane vis stipriau apimdavo grasus siaubas rš. Grasùs jų miškas Gg. Grasus žmogus B. Svietas su savo neprietelyste jam… …
3grasi — grasùs, grasi̇̀ bdv. Grasùs pavõjus, pri̇ešas …
4îngrăşa — ÎNGRĂŞÁ, îngráş, vb. I. 1. refl. A deveni (mai) gras, a prinde grăsime. ♢ tranz. Mâncarea bună l a îngrăşat. ♦ tranz. fact. spec. A face un animal să devină gras, hrănindu l bine. ♢ expr. Îngraşă porcul în ajun = încearcă să facă ceva serios în… …
5garstig — Adj std. (15. Jh.) Stammwort. Erweiterung von mhd. garst, mndd. garst ranzig, verdorben schmeckend , wozu ahd. gerstī f. Groll, Garstigkeit als Abstraktum. Zu dem vorauszusetzenden g. * garsta als i/ja Stamm anord. gerstr bitter, unwillig,… …
6abuojas — abuojas, a adj. (1), à (3), abuõjas, à (4) Š 1. piktas, nedoras, blogas (apie gyvulį, žmogų): Eidamas pasiimk lazdą: jų šuva abuojas (labai puola) – gali dar įkąst Sv. Mūsų jautis abuojas – saugokis Rk. Turi tris abuojus šunis Vdš. Abuojas… …
7atgrasus — atgrasùs, ì adj. (4) kuris atgraso, grasus, nemalonus, atstumiantis: Toks darbas atgrasùs Up. Rūgštūs barkščiai man labai atgrãsūs esti Trgn. Kažkur už krūmų buvo girdėti atgrasus klegesys rš. Šaltymetis atgrasus iš priežasties vėjų ir sniegų …
8atgrisus — atgrisùs, ì adj. J atgandus, nuobodus, atgrasus, grasus. atgrisù n.: Taip man čia atgrisù, kad žiovulio negaliu sulaikyti Klt. Atgrisù, t. y. atgandu šerti daug kiaulių, joms jovalą tiekti J …
9atkyrus — atkyrus, i adj. (1) J įkyrus, atžūlus, grasus, bjaurus: Tokie atkyri vaikai, negal ten būti Užv …
10atstumti — atstùmti, àtstumia (àtstuma Š), atstūmė K, Š, Rtr, FT, NdŽ 1. tr. Q5, SD217, H, R, MŽ, M, J, L, LL119,123 stumiant nutolinti: Nu krašto atstumiu pergą (laivą) B. Paėmė šimtą markių, tris šimtus atstūmė Yl. Nenorit gražumu, teismas atidalins, – …
