gnę
21gnetaceae — gne·ta·ce·ae …
22gnetalean — gne·ta·le·an …
23gnėboti — gnėboti, oja, ojo tr., intr., gnė̃boti Š knėboti, gnaibinėti po truputį: Ligonis gnėbo, t. y. valgo kaip ne savo dantimis, nenorom, nenorėdamas J. Vaikai pyragą gnėboja Pbr …
24gnėtoti — gnė̃toti, oja, ojo tr. čiupinėti, termenti: Ką ten gnė̃toji duoną purvinais nagais! Rk. | refl.: Gnė̃tojas po tą duonkepę Slm. | prk.: Nesinori su tokiais niekais gnė̃totis Slm …
25gneičioti — gneičioti, ioja, iojo tr., intr., gneičioti, ioja, iojo graibalioti, knebinėti; termenti, velti: Kodėl gneičioji, kodėl neėdi tą mėsą? Krkl. | Boba gneičio[ja], t. y. greitai nedirba J. | refl.: Valgydamas nesigneičiok (nesiterliok) Akm …
26gnėzoti — gnė̃zoti, oja, ojo tr. knaisioti po dubenį, gardumus rinktis: Neduok vaikui visos košės gnė̃zoti Ds. Valgyk žmoniškai, o negnė̃zok po visą bliūdą Vj. | refl.: Ką tu čia gnė̃zojies, geriau duok man! Dbk …
27gnebti — gnèbti, gnem̃ba, gnẽbo intr. glebti …
28gnecyti — ×gnècyti, ija, ijo žr. gnecinti: Ko čia daba gnèciji tą suknelę? Ar …
29gnekterėti — gnèkterėti, ėjo ( ia), ėjo intr. žnektelėti, atsitrenkti: Kai jau virtau, tai net galva gnèkterėjo Vj …
30gnėvoti — gnė̃voti, oja, ojo tr. lamdyti, kibinti: Vaikai kačiukus gnė̃voja Žl …
