gimdyti
1gimdyti — gimdýti vksm. Kūdikį gimdýti …
2gimdyti — gimdyti, gim̃do (gim̃džia Slm; SD316), gim̃dė, gìmdyti (gimdyti Gs), gìmdo, gìmdė J.Jabl, Š, Gs caus. gimti: 1. Jo močia mirė, jį gimdydama Slm. Moteriškė, kad gimdžia, nuliūdimą tur DP211. Gimdantyji moteriškė DP283. ^ Abu viena motina gimdė …
3pagimdyti — tr. 1. plg. gimdyti 1: Motyna kūdikį pagimdė K. Ana dar vaiką pagimdytų J. Kad būtum pagimdžius pilku akmenėliu, būčiau begulėjęs šalia vieškelėlio BsO35. Veliai būtai nepagimdžius, mažos neauginus Mrk. Vainiką dėvėjo žmona būdama, iki sūnų… …
4Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …
5bepig — bepi̇̀g prv. Bepi̇̀g vaikùs gimdýti, kai turi̇̀ iš kõ juõs išlaikýti …
6ansai — 2 ansaĩ, anoji pron. pers. emph. žr. 3 ans: O vyras? Ansai, dar Onytei negimus, atsigulė žemėje LzP. Antai ansai nor gimdyti piktybę Mž517 …
7apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …
8atgimdyti — tr. 1. prisivyti gimdymų (vaikų) skaičiumi kitą gimdytoją: Jinai atgimdė tiek vaikų, kiek jos močia gimdė J. 2. atnaujinti: Iš naujo atgimdyti KII352. gimdyti; atgimdyti; įgimdyti; išgimdyti; nugimdyti; pagimdyti; …
9džiūstis — sf. Bru žr. 1 džiūtis 3: Tas pats bjaurus darbas girtybės pripranta gimdyti ligas: karštines, šiltines, sukatas, džiūstis rš …
10gaiminti — gaimìnti, ìna, ìno tr. gimdyti, veisti; auginti: Kūdikį, gyvolį, girią gaimìnti J. | refl.: Iš grūdo sėklos gaimìnas, t. y. viñsa, šimtai J …