geležtė
1geležtė — gelẽžtė dkt. Rãstas sẽnas pei̇̃lis nulūžusia, surūdi̇̀jusia geležtè …
2geležtė — gelẽžtė sf. (2) 1. peilio dalis iki koto ar šiaip kokio įrankio geležinė pjaunamoji, duriamoji, kertamoji dalis: Nulūžo peilio gelẽžtė Grš. Kirvio geležtė rš. Nemaža turime kaulinių žeberklų su viename ar abiejuose šonuose įdėtomis titnaginėmis …
3pjovimas žiedine geležte — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. annular cutting vok. Innenbordtrennschleifen, n rus. резка диском с внутренней режущей кромкой, f pranc. coupage par lame de scie circulaire, m …
4pjūklo geležtė — statusas T sritis radioelektronika atitikmenys: angl. blade; saw blade vok. Sägeblatt, n; Trennsägeblatt, n rus. режущее полотно, n pranc. lame de scie, f …
5bigė — bìgė sf. (2) 1. Btg bukas, atšipęs peilis: Toks buvo aštrus peilis, bet kotas nulūžo – liko tik bìgė Kp. Jei nerandi aštriojo peilio, paimk bìgę ir pjauk Slm. Peilis kaip bìgė Jrb. Su tokia bigè duonos neatrieksi Vlkj. Toja bìgė tai tik… …
6peilis — peĩlis sm. (2) 1. SD195, K, J įrankis su kotu ir geležte kam pjauti: Peĩlį reikia pagaląst Pb. Pagaląsk peĩlį – visai kurčias pasidarė (atšipo) Jrb. Peilis mėsininkų, galvijų pjaujamas R308. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl.… …
7atšipimas — atšipi̇̀mas dkt. Makšti̇̀s sáugo pei̇̃lio gelẽžtę nuo atšipi̇̀mo …
8šipinimas — ši̇̀pinimas dkt. Pei̇̃lio dė̃klas, makšti̇̀s apsáugo gelẽžtę nuo bereikali̇̀ngo ši̇̀pinimo …
9brizgus — 1 brizgùs, ì adj. (4) 1. kuris labai ỹra, spūra, irus: Šita pirštinė brizgì Žvr. 2. kuris labai bryzga, virsta į šoną: Kurio peilio minkštos geležies geležtė, tai to ašmens labai brìzgios Brt …
10brizė — brìzė sf. (2) neaštrus peilis, neaštri geležtė: Paduok brìzę, duonos atsiriekt reikia Pc …