geidulingas
1geidulingas — geidulìngas, a adj. (1) K, à (3) Š turintis geidulių, gašlus: Geidulìngas žmogus BŽ614. Argi aš galėjau tikėtis ko nors susilauksiąs iš šito geidulingojo paleistuvio? rš. ║ geistinas: Šlovė ir garbė – žodžiai didžiai geidulingi D.Pošk.… …
2geidulingas — geiduli̇̀ngas, geiduli̇̀nga bdv. Geiduli̇̀ngas žmogùs, kūnas …
3sudrumstingas — sudrumstìngas, a (neol.) adj. (1) [K], KŽ; N aistringas, geidulingas, karštas: Geidulingas, sudrumstingas arba sudrumsčiamos širdies SD165. sudrūmstìngai adv. KŽ …
4aistringas — aistrìngas, a adj. (1) DŽ, à (3) Š 1. turintis aistrų, geidulingas: Visi aistringo žmogaus judesiai yra ūmūs Vd. 2. prk. karštas, smarkus: Aistringas kovotojas už taiką (sov.) rš. aistrìngai adv.: Jis aistringai troško mokytis rš …
5aistrus — aistrùs, ì adj. (4) J, Š 1. geidulingas: Jų meilė dar pasiliko gyva ir aistri rš. | Ir kvepianti žemė, aistri kaip meilužė, audringais sapnais mūs dienas pranašauja V.Myk Put. aistriai adv.: Ponia įsimylėjo taip aistriai rš. 2. prk. karštas,… …
6dergėtuvas — scom. (1) žr. dergėtuvė: 1. Eik tu dergėtuvai, dergėtuvai! Ds. 2. Nevažiuojamas arklys – tai tik pašaro dergėtuvas! Ds. O kas, jei ne mes, visiem dergėtuvam duoną uždirbam! Ds. 3. gašlus, geidulingas žmogus, pasileidėlis, paleistuvis: Jei dreba… …
7gailus — gailùs, ì adj. (4), gailus, i (1) Lkm 1. aštrus, glitus; aitrus, kartus: Šarmas labai gailùs, bus gerai skalbti Gž. Pasidariau gailaũs šarmo galvai trinkt Ldk. Per gailùs šarmas – ėda akis Sml. Pilk į šarmą pelenų, tai bus gailesnis Lš.… …
8gašlus — gašlùs, ì adj. (4) 1. B godus; smarkus; karštas: O jis ant tų pinigų gašlùs Plv. Kad tu būtum į darbą toks gašlùs, kaip į tą ėdesį Skr. Brolis buvo gašlùs ant darbo ir per tai trūkį gavo J. Jis labai gašlùs į darbą Alk. Kūdikis gašlùs prie …
9geidingas — geidingas, a adj. SPI354, LL176 kuris geidžia: Lobio geidingas N. ║ geidulingas: Geidinga akis veizdi ant bjaurybių šios pasaulės brš …
10geidis — geĩdis, ė adj. (2) J geidulingas …
