gauṇa
101kriūgauti — kriūgauti, auja ( auna), avo intr. 1. po truputį kriuksėti: Ko taip šiandien kiaulės tvarte neramios? – kriūgauja ir kriūgauja Ds. Kiaulė kriūgauna, turbūt nori ėsti Trgn. Teip kriūgauna paršiukai, gal sušalo Rdm. Girdėjau – kluone kiaulės… …
102kubilas — kùbilas (plg. vok. Kübel, l. kubeł) sm. (3b) 1. DP170, R89,233, MŽ117, K statinė plačiu dugnu miltams, grūdams supilti, daržovėms rauginti, skysčiams laikyti: Pilnas kùbilas grūdų, daugiau jau nebetelpa Pkn. Kviečių yra keturi kubilai Lp.… …
103lazda — lazdà sf. (4) 1. R, K apdailintas, be šakų, ppr. medžio stiebelis einant pasiremti, suduoti kam nors ir pan.: Ji stovėjo ties durim, pasirėmusi lazda V.Mont. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda rš. Lazdomis pradėjo grasinti… …
104nustumti — nustùmti, nùstumia (nùstuma Š, NdŽ; H), nustūmė K, Š, Rtr, NdŽ 1. tr. Q13, SD350, R11, MŽ14, Sut, N, LL239,270,320,328, L, NdŽ, Lt stumiant nuvaryti, nutolinti, nublokšti: Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę… …
105pavadintinis — pavadìntinis, ė smob. (1) Slnt, Pln, Šts padienis darbininkas: Pavadìntinis gauna užmokesnį, bernas gauna algą Kv. Ans su pavadìntiniais apsidirba J. ║ kas pakviestas į pagalbą, pagalbininkas: Su pavadintiniais plakė vagį J …
106per — 1 per̃ praep. su acc. (tarmėse su instr., dat. ir nom.), par̃ (dial.) I. erdvės santykiams reikšti. 1. R106 nurodant, kad daiktų išsidėstymas ar judėjimo linija eina kokiu nors plotu, paviršiumi: Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę… …
107perbūti — I. 1. intr. perleisti kurį laiką, pragyventi: Jis su saule neperbus LTR. Visokio svieto yr buvę ir perbuvę tame kieme – visi išmirė Lnk. Daugel metų, bernužėli, aš perbuvaũ be tavęs (d.) Alv. 2. tr. pergyventi: Ale kap kokis rūpesnis, tai… …
108postūmis — sm. (1) 1. pastūmėjimas, pastūmimas: Postūmiai, kuriuos veleno alkūnės gauna iš veikiančių stūmoklių, turi eiti vienas po kito tolygiai rš. 2. prk. staigus pakitimas, pasistūmimas: Ekonominis postūmis DŽ1. Mokslas plėtojasi postūmiais,… …
109priimti — priim̃ti, prìima (prìema, priema), prìėmė, priemė I. tr. 1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da… …
110ranka — rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2) 1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv …
