garbiniuoti
1garbiniuoti — garbiniúoti vksm. Ji̇̀s įkai̇̃tino vir̃balą ir ė̃mė mergáitę garbiniúoti …
2garbiniuoti — garbiniuoti, iuoja, iãvo tr. 1. raityti, sukti į garbanas: Kam garbiniuoji savajam plaukus? J. | refl.: Garbiniavosi nuo rasos palinkę vikiai sp. 2. intr. augti į garbanas: Ar dygsta rūtelės, ar garbiniuoja? JD63. garbiniuoti; išgarbiniuoti;… …
3karčiai — 1 kar̃čiai sm. pl. (2) K, Sn, karčiaĩ (4) J, Als, karčiaĩ (3) Kv, karčiai (1) 1. R, Sn, Vv ilgi plaukai ant kai kurių gyvulių sprando: Liūto kar̃čiai KII37. Karčiùs į kasas pina, kad būt garbiniuoti Dkš. Garbiniuoti kar̃čiai Dkš. Arklio… …
4taisyti — taisyti, taĩso, taĩsė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L 1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisyk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisyti… …
5garbiniuotas — garbiniúotas, garbiniúota bdv. Garbiniúoti plaukai …
6garbiniuota — garbiniúotas, garbiniúota bdv. Garbiniúoti plaukai …
7dūloti — dūloti, oja, ojo intr. 1. Kos42 žr. dūluoti 2: Migloje dūlojo aukšti garbiniuoti gluosniai su sidabriniais lapais rš. Po šimtametėmis liepomis dūloja sodybos trobesiai rš. 2. ilgai lyti: Rudenį lapkrityje dūlo[ja], t. y. viedru lyja J. dūloti;… …
8garbai — garbaĩ sm. pl. (4) garbiniuoti plaukai: Jo garbaĩ iš po kepurės matyt Lš …
9garbiniavimas — garbiniãvimas sm. (1); LL36 → garbiniuoti: Plaukų garbiniavimas rš …
10gerbenėti — gerbenėti, ėja, ėjo tr. gerbenas daryti, raityti (plaukus), garbiniuoti: Seniau nebuvo mados plaukus gerbenėti Sml. | refl.: Patys plaukai jai nesigerbenėja – sako, jin juos užkaitinus virbalą sugerbenėja Jnšk …
